VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Amerikiečių mokslininkai, lygindami nosies ir viršutinės ryklės dalies mikrobiotą sveikiems žmonėms ir pacientams, sergantiems tiek besimptome, tiek simptomine COVID-19 forma, padarė išvadą, kad mikrobiotos sudėtis gali būti naudojama kaip biomarkeris ligos sunkumui prognozuoti ir gydymo strategijos taikymui laiku. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Diagnostics".
Dvejų metų patirtis su COVID-19 pandemija parodė, kad dauguma užsikrėtusiųjų yra besimptomiai arba turi lengvus simptomus, pavyzdžiui, peršalimą, tačiau kai kuriais atvejais tai pasireiškia kaip sunki virusinė pneumonija, kuri yra pavojinga gyvybei. Medicinos mokslininkams sunku rasti patikimus žymenis, kurie leistų prognozuoti ligos sunkumą ankstyvosiose stadijose.
Yra žinoma, kad nosies kanalo ir nosiaryklės bakterinė sudėtis daro didelę įtaką kvėpavimo takų infekcijų vystymuisi ir su jomis susijusių simptomų sunkumui. Paprastai kuo įvairesnė nosiaryklės mikrobiota, tuo stipresnis barjeras, saugantis organizmą nuo užsikrėtimo.
Tyrėjai iš kelių JAV universitetų, vadovaujami daktaro Sadananda'o Fulzele'ės iš Augustos universiteto Džordžijos medicinos koledžo Medicinos katedros, ištyrė 84 žmonių nuo 49 iki 78 metų mikrobiotą: 27 iš jų koronavirusas buvo neigiamas, 30 — teigiamas, bet nebuvo jokių simptomų, o 27 sirgo vidutinio sunkumo COVID-19 forma, dėl kurios nereikėjo hospitalizuoti.
"Nosiaryklės mikrobiota paprastai laikoma fronto linija, apsauga nuo virusų, bakterijų ir kitų patogenų, kurie į organizmą patenka natūraliais kanalais", — sakė Fulzele'ė pranešime spaudai iš Džordžijos medicinos koledžo.
Didžiausi mikrobiotos pokyčiai buvo pastebėti pas pacientus, kuriems pasireiškė akivaizdūs COVID-19 simptomai. Pusėje šių atvejų dėl nedidelio biomedžiagos kiekio autoriai net negalėjo gauti visos sekos ir nustatyti bakterijų sudėties.
"Mes nežinome, kas pirmiau — liga ar mikrobiotos sunykimas. Dėl slogos ir čiaudulio jau galima prarasti nemažą bakterijų kiekį arba jos galėjo būti nužudytos viruso", — siūlo jis.
Mokslininkai pastebi, kad su amžiumi natūraliai mažėja bakterijų įvairovė mikrobiotoje, taip pat neigiamai veikia blogi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir nesveika mityba.
Tyrėjai nustatė bakterijų tipų skirtumus tarp kiekvienos jų grupės dalyvių. Pavyzdžiui, turintiems simptomų buvo žymiai didesnis Cutibacterium bakterijų kiekis, dažniausiai randamas ant odos ir susijęs su spuogais, taip pat širdies ir kitomis infekcijomis. Abiejų užsikrėtusių grupių mikrobiotoje, tiek su simptomais, tiek be jų, buvo žymiai daugiau cianobakterijų arba melsvabakterių, palyginti su sveikomis. Šios bakterijos paprastai patenka į organizmą per gleivines, tokias kaip nosies, ir gali sukelti plaučių uždegimą bei kepenų pažeidimą. Simptomiškai COVID-19 sergančių pacientų mikrobiotoje melsvabakterių kiekis buvo dvigubai didesnis nei besimptomių pacientų.
Tyrėjai mano, kad jų rezultatai gali būti naudojami prognozuojant ligos sunkumą ankstyviausiose stadijose, pasitelkus biomedžiagą, paimtą PGR tyrimui dėl COVID-19.