VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui Baudžiamajame kodekse įtvirtinti atsakomybę už persekiojimą, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Projektui po svarstymo pritarė 112, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė keturi Seimo nariai.
Pasak Laisvės frakcijos narės Morganos Danielės, sistemingas žmogaus persekiojimas yra psichologinio smurto forma, paveikianti žmonių gyvenimą, kartais net priverčianti juos keisti gyvenamąją vietą, darbovietę. Persekiojimo pasekmes gali jausti ne tik pats žmogus, bet ir visa jo šeima.
Statistikos duomenimis, apie 10 proc. žmonių, kuriuos paveikė toks persekiojimas, yra nepilnamečiai, 80 proc. nukentėjusiųjų yra moterys.
"Raginu pritarti šiam projektui vien todėl, kad apie smurto formas Lietuvoje reikia kalbėti ir kalbėti daug ir taip pat taisyti mūsų įstatymų bazes, nes šiandien mes galime kreiptis dėl smurto tik tada, kai jau įvyksta konkretūs veiksmai, kada grasinama nužudymu, kada jau padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kada yra neteisėtai įsibraunama į būstą ir visais kitais, jau įvykusių nelaimių arba incidentų atvejais. Tačiau prieš tai dažniausiai sekai ilgas ir sistemingas asmens persekiojimas", – pritarti pataisoms kvietė Laisvės frakcijos narė.
Baudžiamajame kodekse siūloma reglamentuoti, kad tas, kas prieš aiškiai išreikštą žmogaus valią neturėdamas teisėto pagrindo sistemingai persekiojo šį žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo buvo priverstas pakeisti gyvenamąją vietą ar darbą, ar mokymosi įstaigą arba buvo padarytas kitoks neigiamas poveikis jo socialiniam gyvenimui ar neigiamas poveikis jo emocinei būsenai, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir bus baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Už minėtą veiką asmuo atsakytų tik tuo atveju, jei būtų pateiktas nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.