VILNIUS, rugsėjo 29 — Sputnik. Mokslininkai atrado debesis dujų milžino egzoplanetoje (planetoje, esančioje už Saulės sistemos ribų — Sputnik), esančioje maždaug 520 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Apie tai praneša mokslinis internetinis leidinys "ScienceAlert" su nuoroda į originalų tyrimą.
Stebėjimai buvo tokie išsamūs, kad tyrėjai netgi nustatė debesų aukštį ir viršutinių atmosferos sluoksnių struktūrą.
Mokslininkų grupė, kuriai vadovavo astronomas iš Monrealio universiteto Kanadoje Romenas Alartas, praneša, kad jų darbas padės geriau suprasti egzoplanetų atmosferą ir ieškoti pasaulių, kuriuose gali būti palankios sąlygos gyventi.
Egzoplaneta, apie kurią kalbama — tai WASP-127b.
Ji buvo aptikta 2016 metais. Egzoplaneta skrieja taip arti savo žvaigždės, kad jos metai yra tik 4,2 dienos. WASP-127b yra 1,3 karto didesnė už Jupiterį, bet tik 0,16 karto didesne už jo masę.
Tai reiškia, kad jos atmosfera yra iškrauta ir ji idealiai tinka analizuoti turinį naudojant šviesą, kuri praeina pro ją iš žvaigždės šeimininkės.
Kad tai atliktų, tyrėjų komanda sujungė infraraudonųjų spindulių duomenis iš Hablo kosminio teleskopo ir optinius duomenis iš ESPRESSO prietaiso ant žemės esančiame itin dideliame teleskope (statomoje astronomijos observatorijoje, kurios pagrindinis instrumentas bus teleskopas su segmentiniu veidrodžiu — Sputnik), kad ištirtų įvairius WASP -127b atmosferos aukščius.
"Visų pirma, kaip anksčiau buvo pastebėta tokio tipo planetose, mes užfiksavome natrio buvimą, tačiau daug mažesniame aukštyje nei tikėtasi. Antra, infraraudonųjų spindulių diapazone buvo stiprių vandens garų signalų, tačiau jų visai nebuvo matomuose bangų ilgiuose. Tai reiškia, kad vandens garai žemesniuose lygiuose yra uždengti debesų, kurie matomuose bangos ilgiuose yra nepermatomi, bet permatomi infraraudonųjų spindulių diapazone", — pranešė Alartas.
Išaiškinti egzoplanetų atmosferos sudėtį nėra lengva užduotis, nes žmonės negali matyti daugumos jų tiesiogiai. Apie jų buvimą mokslininkai daro išvadą, remdamiesi įtaka, kurią jos daro žvaigždėms šeimininkėms.
"Mes dar nežinome debesų sudėties, išskyrus tai, kad jie nesusideda iš vandens lašelių, kaip Žemėje. Mes taip pat nesuprantame, kodėl natris aptiktas netikėtoje šios planetos vietoje. Būsimi tyrimai padės mums geriau suprasti ne tik atmosferos struktūrą, bet ir apie WASP-127b, kuri pasirodo yra patraukli vieta", — pridūrė mokslininkas.
Tyrėjai taip pat atskleidė kai kuriuos WASP-127b sukimosi aplink žvaigždę šeimininkę ypatumus. Saulės sistemoje, kur viskas sutvarkyta, visos planetos sukasi Saulės sukimosi kryptimi.
WASP-127b sukasi ne tik priešinga savo žvaigždės sukimosi kryptimi, bet ir labai pastebimu kampu, beveik aplink polius. Manoma, kad sistemai yra apie dešimt milijardų metų, o tai reiškia, kad šiame rajone tikrai vyksta kažkas keisto.
"Visos šios unikalios savybės daro WASP-127b planetą, kuri ateityje bus labai intensyviai tiriama", — padarė išvadą Alartas.