VILNIUS, rugsėjo 30 — Sputnik. Jei Baltijos šalys praras Europos subsidijas, joms tai bus katastrofa, pareiškė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusistikos centro vadovas Nikolajus Meževičius. Jo kalba buvo transliuojama YouTube kanale.
Eksperto teigimu, kai Lietuva, Latvija ir Estija buvo TSRS dalis, jos buvo laikomos turtingiausiomis sovietinėmis respublikomis. Jis pažymėjo, kad Baltijos šalys šiandien turi pasiekimų, tačiau jų kelias į juos prasidėjo nuo aukštesnio lygio.
"Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje Europos integracijos idėja kilo labai anksti... Viskas, kas tam pakeliui trukdė, viskas buvo likviduota — turiu omenyje pramonę ir žemės ūkį. Jeigu mes su jumis paimtume hipotetinę Sovietų Estiją ir atitvertume iš keturių pusių, tai, patikinu, niekas nemirtų iš bado. <...> Šiandien, kai mes su jumis gyvename koronaviruso pasaulyje, paaiškėja, kad logistika gali būti nutraukta, ir Estijos teritorijoje neįmanoma išmaitinti milijono trijų šimtų gyventojų, nors sovietiniais metais maitinta daugiau", — pasakė jis.
Meževičius pažymėjo, kad ES indėlis į Baltijos šalių plėtrą yra apie 20 procentų viso bendrojo vidaus produkto (BVP). Jei Baltijos šalys praras šias subsidijas, situacija bus katastrofiška.
"Jūs tik nesakykite jiems to, nes svarstomi du katastrofos variantai — Taline, Rygoje ir Vilniuje. Pirmasis — tai Žemė atsitrenks į Saulę, o antrasis — sustos subsidijos eurais. Be to, jei pirmuoju atveju gal ir pavyks išgyventi, tai antruoju — ne", — pasakė jis.
Ekspertas pridūrė, kad Baltijos šalių priklausomybė nuo ES pinigų yra beveik absoliuti. Ir nors gyvenimo lygis šiose šalyse yra aukštas, išlaidos taip pat yra didelės.
"Štai, toje pačioje Latvijoje, pavyzdžiui, pirkdami butą visada klausiate, ar tai kampinis butas, ar ne. Kampinis butas 1950-1990 metų pastate reiškia padidėjusias šildymo išlaidas. Jei turite 400 eurų pensiją, iš jų už šildymą mokate 250–300 eurų. Tai svarbu. Elektros energija grąžina Baltijos šalis į vokiečių riterių erą, kai apšvietimas ir šildymas buvo vykdomas naudojant gamtos išteklius", — padarė išvadą jis.
Lietuva reguliariai figūruoja Europos antilyderių pagal gyvenimo lygį sąrašuose. "Eurostatas" ne kartą įtraukė respubliką tarp šalių, kuriose piliečiams kyla didžiausia skurdo rizika.
Kai kurie ekspertai mano, kad žlugus TSRS ir Lietuvai įstojus į ES, šalis tapo Europos periferija, neturinčia jokios nepriklausomybės.
Anksčiau paaiškėjo, kad 2020 metais kas penktas Lietuvos gyventojas buvo žemiau skurdo rizikos ribos.