VILNIUS, spalio 2 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pasisakė apie neišsipildžiusius Kinijos ir Lietuvos santykių lūkesčius.
Apie tai ji kalbėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) 15 metų jubiliejaus diskusijoje penktadienį.
Pasak jos, ilgą laiką Lietuva, kaip ir kitos valstybės, Kiniją matė kaip alternatyvų finansinį ir investicijų šaltinį. Tačiau pati premjerė teigė visada Kiniją vertinusi "skeptiškai".
"Buvo šio požiūrio skeptikų, taip pat ir čia [Lietuvoje], aš gal save būčiau galėjusi prie jų priskirti. Nes stebint praktiką veikimo šitos galybės [Kinijos] Azijos ar Afrikos šalyse, daugiau galbūt tuo domintis, buvo klausimas, ar čia tikrai mes lošiame teisingą žaidimą. Ar tikrai taip turėtų būti. Bet, matyt, tikrai buvo tokia iliuzija, kad galima dvišaliu pagrindu šitomis temomis diskutuoti", — sakė Šimonytė.
Premjerės teigimu, šiuo metu Lietuva teikia prioritetą dvišaliams santykiams su demokratinėmis Azijos valstybėmis, "kurių požiūris į gyvenimą panašus". Primenama, kad Lietuva nusprendė atidaryti ambasadą Pietų Korėjoje, ekonominę atstovybę Taivane, taip pat žada intensyvinti santykius su Japonija.
"Yra arba erdvė, kur yra įstatymo viršenybė, žodžio laisvė, privati nuosavybė, žmogaus teisės. Arba kita, kuri yra praktiškai prieš visas tas pozicijas. Tai natūralu, kad kartais verslo ar ekonominiuose santykiuose atrodo tos kitos erdvės gana patrauklios, nes jos gali pasiūlyti didesnę grąžą, bet jos kartu pasiūlo ir didesnę riziką. Ir paprastai ta rizika yra politinė", — sakė Vyriausybės vadovė.
Kartu ji pabrėžė, jog Lietuva ragina su Kinija kalbėtis visos Europos Sąjungos mastu, ir teigė, jog anksčiau vyravo "iliuzijos ar tam tikras įsivaizdavimas, kad (santykiai su Kinija) gali atnešti tiesiog didelę naudą".
"Mums, kaip ES, transatlantinio pasaulio daliai, matyti, kad naudingas tas stipresnis kalbėjimas jungtiniu balsu, nei bandymas kažkur išsipešti sau mažos naudelės, galbūt kažkokio kelio ar dar kažko pavidalu. Kaip matome iš kitų šalių patirties, tas kartais baigiasi ir labai nemaloniai", — sakė premjerė.
Šiemet Lietuva oficialiai pasitraukė iš KLR organizuoto bendradarbiavimo "17+1" formato, kuris buvo skirtas abipusiai naudingų santykių tarp Kinijos ir Vidurio ir Rytų Europos šalių kūrimui. Lietuvoje teigiama, kad Kinija esą neįvykdė savo ekonominių ir investicinių pažadų.
Rugpjūtį tarp Lietuvos ir Kinijos kilo diplomatinis skandalas dėl Vilniaus sprendimo atidaryti šalyje Taivano atstovybę. Pekinas paskelbė atšaukiantis savo ambasadorių iš Lietuvos ir paragino Vilnių žengti tą patį žingsnį. Vilnius atšaukė savo diplomatinės atstovybės vadovą nuo rugsėjo 4 dienos.
Kaip buvo pabrėžta Pekine, Lietuva savo žingsniu Taivano atžvilgiu pažeidžia "vieningos Kinijos" principą, kuris yra pagrindinis Kinijos ir kitų šalių santykiuose.