VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Gyvenimo trukmės pailgėjimas ir aktyvesnis vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas socialiniame ir kultūriniame Lietuvos gyvenime reiškia poreikį didinti pensijas, tačiau pensijos auga netolygiai, palyginti su vidutiniu atlyginimu šalyje. Apie tai teigiama "Luminor Bank" atliktame tyrime.
"Dėl gerėjančios ekonominės situacijos pastarąjį dešimtmetį šalyje didėjo ir pensijos, ir atlyginimai. Visgi, vidutinis darbo užmokestis pakilo net 1,6 karto labiau nei vidutinė pensija", – sako UAB "Luminor investicijų valdymas" vadovė Loreta Načajienė.
Atotrūkis išlieka didelis – vidutinė pensija tesudaro apie 40 procentų vidutinio atlyginimo dydžio, sakė ji, o palaikyti pensijų augimą ateityje gali būti sudėtingiau dėl sparčiai senstančios visuomenės.
Pasak ekspertės, norint išėjus į pensiją gyventi patogiai, rekomenduojama gauti bent 70–80 proc. dabartinių mėnesio pajamų siekiančią pensiją. Visgi, jeigu santykis tarp pajamų ir vidutinės pensijos ateityje išliks toks pat kaip šiemet, tuomet ateityje valstybės suteikiama vadinamoji "Sodros" senatvės pensija sudarys vos apie 30–40 proc. dabartinio šalies gyventojo pajamų dydžio.
"Kaupiant antros pakopos pensijų fonde, tikėtina, kad ši suma gali paaugti iki 40–50 proc. prieš tai buvusių pajamų. Likusią dalį potencialiai gali užtikrinti taupymas trečioje pakopoje. Visgi kaupiant pensijų fonduose visada reikia atsižvelgti į investavimo riziką, nes investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi", – sakė Načajienė.
Anksčiau paaiškėjo, kad 2020 metais kas penktas Lietuvos gyventojas buvo žemiau skurdo rizikos ribos.
Pensininkai laikomi viena labiausiai pažeidžiamų grupių Lietuvoje. 2019 metais šalis pateko į antilyderių penketuką tarps ES šalių pagal skurdo riziką pensininkams. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis sudarė 18,7 proc.