VILNIUS, spalio 9 — Sputnik. Sukčių siunčiamų žinučių neatpažįsta kas antras lietuvis, rodo naujausias Lietuvos gyventojų tyrimas.
"Žmonėms atrodo, kad vien nuorodos paspaudimas ar kontaktinių duomenų suvedimas negali pakenkti, tačiau tai – netiesa. Kuo daugiau informacijos žino sukčiai, tuo didesni šansai jiems pasiekti jūsų pinigus. Kiekvieno mūsų atsakomybė yra nesuteikti vagišiams šios "amunicijos", – pasakoja Ramūnas Matonis, Lietuvos policijos atstovas komunikacijai.
Melagingų SMS neatpažįsta beveik kas antras
Apgaulingos SMS žinutės vis dar efektyvios – beveik kas antras lietuvis neatpažįsta melagingų žinučių, rodo naujausia „Bitės“ užsakymu bendrovės "Spinter tyrimai| šiemet atlikta gyventojų apklausa. Apklausos dalyviams buvo rodomi realūs apgavysčių pavyzdžiai ir tikrinama, ar šie atpažįsta sukčiavimą.
"Didžioji dalis apklaustųjų neatpažino būtent didžiausiais naujienų portalais apsimetusių sukčių. Nemažai žmonių lengviau apsigauna jei jiems rašo žinomas, patikimas asmuo ar organizacija – sukčiai tuo naudojasi. Įprastai žinutėse būna nuoroda, kurią siūloma paspausti: ten neva bus naujiena, sąskaita ar kita „deganti“ informacija. Paspaudus nuorodą patenkama į puslapį, kur prašoma įvesti duomenis ar slaptažodžius. Tokio prašymo tikslas – gauti prisijungimą prie jūsų elektroninės piniginės, įvairių paskyrų ar pavogti asmens duomenis", – paaiškina Gintas Butėnas, "Bitė Lietuva" technologijų direktorius.
Policijos atstovas Matonis akcentuoja, kad naudojantis koronaviruso situacija, kai žmonės dar jautresni, sukčiai gali apsimesti Pasaulio sveikatos organizacija, LR Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) ir t.t.
"Nespauskite jokių trumposiomis žinutėmis gautų nuorodų. Taip pat svarbu niekada neatsakyti į žinutę, kurioje prašoma nurodyti PIN kodą, internetinės bankininkystės slaptažodį ar bet kuriuos kitus privačius duomenis. Valstybinės institucijos, bankai, sveikatos priežiūros įstaigos niekada nesikreips su prašymu SMS žinute, el. paštu atskleisti asmeninę informaciją. Svarbiausia – nuolatos būti atidiems, neskubėti, skirti laiko kritiškai įvertinti gautą informaciją", – įspėja Matonis.
Netikras puslapis apgautų kas penktą
Kas penktas lietuvis neatpažįsta netikrų puslapių. Žmonės sunkiai atpažįsta žinomos organizacijos, pavyzdžiui, VMI vardu apsimetančius sukčius, kurie netikrame internetiniams puslapyje gali skelbti apie valstybės paramą gyventojams, neįtikėtinai palankias investicijas ir pan. Sukčiai skatina suvesti savo asmeninius duomenis ir taip neva praturtėti.
"Sukčiavimui dažnai pasitelkiamas žinomo žmogaus ar įmonės vardas, todėl puslapis atrodo tikroviškiau, patikimiau. Išvilioję jūsų asmeninius duomenis, nuotoliniai sukčiai gali jus atakuoti tikslingiau – pavyzdžiui, skambindami telefonu, siųsdami kenkėjiškus, apgaulingus el. laiškus", – paaiškina "Bitės" ekspertas.
Ekspertas Matonis pasakoja, kad "prieš internete suteikiant bet kokią asmeninę informaciją, derėtų įvertinti, ar nesate pavojingame puslapyje. Nors sukčių sukurti puslapiai atrodo tikroviškai, tačiau nuoroda viršuje bus kiek kitokia. Jei naudojamas duomenis šifruojantis SSL sertifikatas, puslapio pradžioje bus užrašas https, ne http. Į šias smulkias detales verta atkreipti dėmesį, nes dažnai tik jos ir padeda atskirti kenkėjiškas svetaines".
Gera žinia, kad lietuviai jau atpažįsta akivaizdžias apgaules – pavyzdžiui, kai ekrane iššoka milžiniškas užrašas apie laimėtą itin vertingą prizą. Tokiu apgaulės būdu patikėjo 5 proc. apklaustųjų.
Telekomunikacijų bendrovė "Bitė Lietuva" kartu su Lietuvos policija sukūrė naują puslapį www.neapsigauk.lt, kuri padės geriau atpažinti populiariausias nuotolinio sukčiavimo rūšis Lietuvoje.