Analitikas konservatorių tarnyboje: lietuviai bus apgauti "tikrosios tiesos"

Vasaros pabaigoje Marius Laurinavičius paskelbė, kad nebedirbs Vilniaus politikos analizės institute

Teigė, kad užsiims labiau individualia veikla ir pažadėjo iš viešosios erdvės neišnykti. Ir neišnyksta. Pono Laurinavičiaus labai daug sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje.

"Tiesioginis mano darbas tikriausiai nebus taip viešai matomas, tačiau aš tikrai pasistengsiu nedingti iš viešosios erdvės", — žiniasklaidai žadėjo ponas politikos apžvalgininkas. Taip save pristato Laurinavičius. Dar prisistato analitiku. Taip įprato vadinti poną ir žiniasklaida.

Koks tas nematomas darbas, Laurinavičius neatskleidė. O smalsi sisteminė žiniasklaida kažkodėl nepasidomėjo. Juk visi vienoje sistemoje. Uždaviniai tie patys — aptarnauti valdžią. Ieškoti valdžios priešų ir juos demaskuoti. Vidaus ir išorės priešus, kurie kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tai yra, konservatoriams.

Todėl ponas Laurinavičius nurodė, kad nuo Rusijos neketina nutolti, mat tai jam ne tik darbas, bet ir hobis. Kokį tiksliai darbą dirba, ponas nutyli. Sako, dėl konfidencialumo įsipareigojimų atskleisti negali. Ir nereikia. Pono darbai matomi bei iškalbingi.

Štai ponas analitikas Lietuvos nacionalinės televizijos žiūrovams siūlė atidžiau žiūrėti į "Šeimų maršo" kviečiamus svečius iš užsienio. Pagal Laurinavičių, svečiai yra Kremliaus desantas ir atlieka specialias operacijas.

Viename šou prisistatantis nepriklausomu analitiku Marius Laurinavičius kartu su europarlamentaru Andriumi Kubiliumi rinkimus Rusijoje pavadino farsu. Ir įspėjo Lietuvos žmones apie "Kremliaus planą". Paklaustumėt analitiko: kokie argumentai, kur faktai, kas per planas?

Yra! Laurinavičius atsako: "Net žlugęs režimas žino, kaip išlaikyti valdžią". Ir auditorija nepriklausomo analitiko užhipnotizuota.

Kitos televizijos žiūrovams Laurinavičius apie rugsėjo 10-osios mitingo vykusio Katedros aikštėje grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui taip pat išaiškino kompetentingai. Laurinavičius: "Rusija labai sėkmingai išnaudoja vadinamuosius "naudingus idiotus".

Vadovaujantis pono Laurinavičiaus mąstymo būdu ir analogija, tą patį būtų galima pasakyti, pavyzdžiui, apie Ameriką ir Lietuvos idiotus. Valstybiniame lygyje.

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje koncertuoti turėjo pasaulinio garso fortepijono žvaigždė iš Rusijos Nikolajus Luganskis. Ypatingas koncertas Lietuvoje buvo pasitinkamas su politiniais komentarais. Tiksliau, su pono Laurinavičiaus įžvalgomis ir perspėjimais. O visuomenininkai patriotai net pareikalavo koncertą atšaukti. Lietuvos ir ne tik Lietuvos kultūros atstovai buvo šokiruoti.

"Tai pasaulinio lygio žvaigždė. Ir Londonas, ir Paryžius, ir Berlynas, ir Niujorkas, ir Tokijas džiaugiasi ir ploja, kai atvažiuoja jis", — sakė Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Gintaras Rinkevičius.

Tuo tarpu politikos apžvalgininkas, analitikas, dažniausias Lietuvos sisteminės žiniasklaidos svečias — komentatorius Marius Laurinavičius budrumo neprarado ir Lietuvos publikai paaiškino, kad maestro Nikolajus Luganskis yra Maskvos režimo žmogus.

"Visgi ne tik Londonas ar Paryžius, nes koncertų buvo ir Rusijos okupuotose teritorijose. Buvo mažų mažiausiai keli koncertai tikrai yra buvę", — Lietuvos publikai nuo sisteminės žiniasklaidos scenų kalbėjo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Ponas Laurinavičius labai produktyvus net tik sisteminėje Lietuvos žiniasklaidoje. Laurinavičius aktyviai eksploatuoja Facebook socialinį tinklą. Kas kelias valandas pateikia po kelias savo demaskuojančias įžvalgas.

Laurinavičiaus išvengti praktiškai neįmanoma. Netoli toks laikas, kad įjungus ne tik televizorių, bet ir mikrobangų krosnelę ar atidarius šaldytuvą Laurinavičių rasite ir ten. Bet toks jo darbas. Nors ir konfidencialus, bet labai reikšmingas ginant Lietuvos nacionalinį saugumą ir konservatorių valdžią. O nuo ko ginti budrus analitikas suranda. Kai neranda — nurodoma.

Savo Facebook laiko juostoje Laurinavičius cituoja Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksejų Isakovą ir... ir po to sudeda Laurinavičius teisingus akcentus. Užduoda mįslę ir po to pats ją įmena.

Marius Laurinavičius: "Deja, mūsų dvišaliuose santykiuose mažai kas pasikeitė, jie ir toliau išlieka žemiausiame lygyje. Taip yra dėl akivaizdaus oficialaus Vilniaus nenoro pereiti prie teigiamos darbotvarkės, atsisakyti provokuojamų išpuolių ir antirusiškos retorikos, kartais net peržengiančios padorumo ribą", — interviu "Ekspres nedelia" šių metų birželį skundėsi Rusijos ambasadorius Aleksejus Isakovas".

Laurinavičius užduoda mįslę: "Ir spėkite, kas vėl atskubėjo Kremliui į pagalbą... Tikra staigmena — grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančios bendrovės atstovas Vygaudas Ušackas. Tas pats, kurį tuo metu, kai Isakovas virkavo apie tariamą Lietuvos nenorą imtis "teigiamos darbotvarkės", Chodorkovskis jau buvo viešai ir tiesiogiai įvardijęs tarp Kremliaus interesus Europoje ginančių veikėjų. Ir tas pats, kurį, to paties Chodorkovskio teigimu, pats Kremlius įvardijo, kaip draugišką Rusijai kandidatą Lietuvos prezidento rinkimuose".

Vis dėlto Laurinavičius moka džiaugtis.

Marius Laurinavičius: "Belieka džiaugtis, kad V.Ušackas dabar gali kalbėti nebent Lietuvos nacionaliniam saugumui grėsmę keliančios bendrovės, o ne Lietuvos vardu..." O ponas Laurinavičius kieno vardu kalba? Konfidencialių darbdavių vardu?

Lietuvos analitiko Laurinavičiaus nemalonę užsitraukia ne tik Rusijai naudingi idiotai Lietuvoje, bet ir Lietuvos atstovai Europos Parlamente. Bronislovas Ropė, Stasys Jakeliūnas, į kompaniją ir Ramūnas Karbauskis. Už tai, kad neatsižadėjo ir viešai nepasmerkė europarlamentarės iš Latvijos Tatijanos Ždanok. Pastaroji organizavo europarlamentarų posėdžius apie Algirdo Paleckio "bylą", teisės viršenybės padėtį ir politines represijas Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Lenkijoje.

Algirdas Paleckis Facebook socialiniame tinkle taip pat pasidalina savo politinėmis įžvalgomis. Be isterijos, be priešų paieškų. Inteligentiškai. Kartais su pagrįstu sarkazmu: "Vakar buvo kukliai nutylėta iškili Europos demokratijų pasiekimų data. Rugsėjo 29-ąją pasirašytas Miuncheno suokalbis (1938 metais). Britanijos ir Prancūzijos demokratijos pasirašė su partneriais — Hitleriu ir Musoliniu — sutartį, pagal kurią Čekoslovakiją pasidalino Vokietija, gabalėlį atkando partnerė Lenkija ir partnerė Vengrija. Hitleris pasijuto geroje kompanijoje. Ir netrukus visiems atsidėkojo karu".

Algirdas Paleckis: "Bet kažkaip nepatogu apie tai kalbėti šiandien. Užmirškime tai, nes tai buvo seniai ir netiesa".

Tikrą tiesą dabar propaguoja politikos apžvalgininkas, nepriklausomas analitikas, dėl konfidencialumo įsipareigojimų negalintis atskleisti savo darbdavių Marius Laurinavičius. Buvęs Algirdo Paleckio bendrakursis Vilniaus universitete.

Ar užtildys Laurinavičius Algirdą Paleckį? Ne. Ar užhipnotizuos Laurinavičius Lietuvos publiką? Klausimas lieka atviras.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.