VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs. Tokie būsto kainų lūkesčiai laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės, praneša SEB bankas.
SEB banko užsakymu rugsėjį atlikta apklausa atskleidė, kad 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, 5 proc. galvoja, kad būstas pigs, 21 proc. nesitiki pokyčių, o likę 8 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
Rugsėjį daugiausiai besitikinčių būsto kainų augimo buvo Vilniaus regione – 70 proc. apklaustųjų teigė, kad būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių didės. Palyginti su birželiu, nuo 13 iki 21 proc. padidėjo teigiančių, kad būsto kaina nesikeis, dalis. Kituose Lietuvos regionuose teigiančių, kad būstas brangs, dalis svyravo nuo 61 iki 65 procentų.
"Tai, kad istoriškai dideli gyventojų lūkesčiai nesikeitė, nenustebino. Žmonės linkę prognozuoti artimiausią ateitį pagal tai, kokios tendencijos vyrauja dabar. Ir gyventojams, ir dirbantiems nekilnojamojo turto srityje labai sudėtinga nuspėti vyraujančių tendencijų pokyčių datą", — komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Rinkos pokyčiai
Kaip ir tikėtasi, trečias ketvirtis būsto rinkoje buvo kiek ramesnis negu antras – Registrų centro duomenimis, sudarytų butų pardavimo sandorių skaičius sumažėjo 11 proc., individualių gyvenamųjų namų – padidėjo 1 procentu. Tiesa, sandorių skaičius buvo didesnis negu atitinkamais 2019 ir 2020 metų ketvirčiais.
Trečią ketvirtį sumažėjo ir pirminės būsto rinkos aktyvumas sostinėje – "Inreal" grupės duomenimis, vidutiniškai Vilniuje buvo parduota po 480 butų, arba gerokai mažiau negu antrą šių metų ketvirtį (726 butai), bet panašiai kaip atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją.
"Tai, kad buvo sudaryta mažiau preliminarių būsto pirkimo sutarčių Vilniuje, labiau susiję ne su atvėsusia paklausa, o su istoriškai maža naujų būstų pasiūla", — praneša Povilauskas.
Nekilnojamasis turtas brangsta
Nors trečią ketvirtį būsto rinkoje aktyvumo buvo kiek mažiau, kainų augimo tempas nesulėtėjo. Statistikos departamentas yra paskelbęs, kad antrą ketvirtį vidutinė būsto kaina Lietuvoje buvo 13 proc. didesnė negu prieš metus.
"Mažai abejonių, kad trečią ketvirtį metinis pokytis peršoko 15 proc. kartelę. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių praėjusį ketvirtį turbūt buvo apie 10 proc. didesnis negu prieš metus, todėl akivaizdu, kad būsto įperkamumo rodikliai suprastėjo. Tačiau dar kartą reikėtų priminti, kad vidutinės dirbančiųjų pajamos keletą metų iš eilės iki 2021 metų augo sparčiau negu vidutinė būsto kaina", — teigia ekonomistas.
Pasak Povilausko, būsto kainų augimo tempą galėtų sulėtinti didesnė naujo būsto pasiūla, lėčiau didėjančios statybos darbų ir medžiagų sąnaudos bei lėčiau didėjančios realiosios pajamos dėl spartesnės infliacijos.
Ekonomistas prognozuoja, kad paskutinį metų ketvirtį gyventojų būsto kainų lūkesčiai veikiausiai vėl liks panašūs. Būsto rinkoje sandorių rekordai nebus mušami, tačiau aktyvumas ir toliau bus istoriškai didelis.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą rugsėjį SEB banko užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė "Baltijos tyrimai". Iš viso buvo apklaustas 1001 15–74 metų gyventojas 109-iose šalies vietovėse.