VILNIUS, spalio 13 — Sputnik. Vežėjai ir jiems atstovaujanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija "Linava" rėžė kritikos Vyriausybei už tai, kad nepasibaigus trišalėms deryboms, Ministrų kabinetas trečiadienį spręs dėl tolimesnio koeficiento 1,65 taikymo Lietuvoje išskirtinai tik transporto sektoriui.
Pasak vežėjų, nepaisant to, kad šiuo metu vis dar vyksta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotos derybos tarp transporto sektoriaus darbdavių, valstybės ir darbuotojų atstovų, Vyriausybė "už nugaros priims sprendimą ir toliau taikyti koeficientą".
"Verslo atstovai tai vertina kaip derybų nutraukimą iš valstybės pusės ir spjūvį į veidą verslui, kuris moka mokesčius ir prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės stiprinimo", — teigiama "Linavos" pranešime spaudai.
Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuva yra vienintelė šalis, kuri taiko tokią koeficiento sistemą.
"Jokioje kitoje valstybėje to nėra – nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur netaikomi koeficientai. Tai yra papildoma administracinė našta transporto verslui, kuri mažina vežėjų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, lyginant su kitais verslais, bet ir už Lietuvos ribų. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau mūsų šalies transporto įmonių nusprendžia verslus tęsti svetur, kur yra palankesnės sąlygos verslui veikti ir pasiūlyti konkurencingesnius atlyginimus vairuotojams", – sako Buivydas.
Vežėjų vertinimu, pasak Buivydo, tokia koeficiento sistema – neracionali, neatitinka kitų valstybių praktikos, ir turėtų būti peržiūrėta, jos atsisakant.
Asociacijos prezidiumo nario, Socialinių reikalų komiteto pirmininko Artūro Telmento teigimu, šis Vyriausybės žingsnis – tarsi spjūvis į veidą transporto verslui, kuris slegiamas vis didesnių ekonominių iššūkių ir išlikdamas pilietišku, sėda prie bendro derybų stalo, o jam už nugaros kuriami kitokie planai, nei deklaruojama viešai.
"Gaila, kad Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė eilinį kartą neišgirdo verslo ir neįsigilino į sektoriaus specifiką ir problemas. Svarbu suprastai tai, kad ši priemonė skaudžiausiai paliečia smulkiuosius ir mažuosius vežėjus, kurių ekonominė situacija darosi vis sudėtingesnė ir daugelis mažųjų rinkos dalyvių gyvena išlikimo nuotaikomis", – sako Telmentas.
Pasak jo, dažniausiai tai yra šeimos verslai, kur dirba tėvas ir sūnus, kurie vairuoja vilkikus, mama, kuri tvarko buhalteriją ir dukra ar marti, kuri rūpinasi klientų paieška. Būna ir taip, kad jie ir sau neturi už ką mokėti algos, ypač jei vėluoja klientų atsiskaitymai, kas yra apyvartinės lėšos mažai įmonei. Tad bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina sudėtingą situaciją.
Skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Būtent taip ir susidaro pastovioji vairuotojo alga, kurią kiekvienas iš jų pasipildo dienpinigiais, kurie mokami už kiekvieną išdirbtą dieną. To tarpu dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.
Be to, Lietuvos transporto įmonės konkuruoja su didžiausiomis Europos valstybėmis tokiomis kaip Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, taip pat vidurio Europos valstybėmis, pagal mokamų atlyginimų dydį tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, gabenantiems krovinius po Europos šalis. Jie dažiausiai uždirba nuo 2 000 eurų į rankas. Ekspertų ir pačių vairuotojų vertinimu, tai – konkurencingas darbo užmokestis, pagal kurį Lietuvos transporto sektorius atsiduria šalių lyderių dešimtuke.
Transporto ir logistikos sektorius šiuo metu sudaro apie 13,3 proc. visos šalies BVP. Lietuva pagal transporto ir saugojimo sektoriaus indėlį į bendrąją pridėtinę vertę pirmauja visoje Europos Sąjungoje (ES) ir beveik 2,6 karto viršija ES vidurkį.
Šiame sektoriuje dirba per 77 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų ir daugiau kaip 100 tūkst. įvairių sričių darbuotojų.