VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Lietuvos įmonės dėl COVID-19 sukeltų pasekmių į ateitį žvelgia atsargiai, kartu sunkumų pasiskolinti įmonėms kyla rečiau, rodo naujausia Lietuvos banko atlikta apklausa.
Didžioji apklaustų įmonių dalis prognozuoja, kad jų produkcijos ir paslaugų kainos augs, planuoja didinti ir atlyginimus darbuotojams.
"Dalis įmonių vis dar jaučia pandemijos sukeltą šoką, todėl nestebina, kad jos atsargiai vertina ekonomikos plėtrą. Tiesa, palyginti su pernai, jaučiama daugiau optimizmo dėl veiklos tęstinumo. Kalbant apie skolinimosi galimybes, verslas jas vis dar vertina kaip ribotas, tačiau apklausa rodo, kad finansavimas bandžiusiems pasiskolinti tapo labiau prieinamas", – sakė Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyriausiasis ekonomistas Paulius Morkūnas.
Pažymima, jog dėl koronaviruso pasekmių kas antra apklausta įmonė buvo paveikta sumažėjusios paklausos, tačiau taip manančiųjų dalis šiemet yra maždaug dešimtadaliu mažesnė nei buvo pernai.
Beveik penktadalis apklaustųjų sėkmingai perorientavo veiklą, šiek tiek daugiau kaip dešimtadalis prisitaikė mažindamas kitas nei darbo sąnaudas. Palyginti su pirmuoju karantinu, padaugėjo bendrovių, kurios, prireikus, ilgiau galėjo tęsti veiklą be išorės pagalbos, pavyzdžiui, valstybės paramos.
Tuo tarpu, šiemet, palyginti su pernai, maždaug dešimtadaliu daugiau apklaustųjų mano, kad finansinę būklę atkurti iki priešpandeminio lygio užtruks vienerius metus arba ilgiau. Nemaža dalis respondentų ekonomikos plėtros perspektyvas vis dar vertina daugiau nepalankiai nei palankiai, o dauguma prognozuoja, kad augs produkcijos kaina.
Manoma, kad išryškėjo dar ne visos pandemijos pasekmės, nes apie penktadalis respondentų vertina, kad, palyginti su pirmuoju šių metų pusmečiu, per artimiausius metus gali padaugėti bankrotų, o didžiausią bankrotų skaičiaus augimo riziką įžvelgė paslaugų ir pramonės veiklų įmonės.
Darbo užmokestį per artimiausius metus numato didinti beveik 60 proc. respondentų, kartu pernai tokia pati dalis respondentų tikėjosi, kad atlyginimai nesikeis, o didėjimą tuomet prognozavo vos 13 proc. apklaustųjų.
Maždaug penktadalis respondentų mano, kad bendrai šalyje atlyginimai šiemet augs daugiau kaip 5 proc., dar apie trečdalis mano, kad augimas sieks iki 5 proc., o 40 proc. – kad jie iš esmės išliks panašūs. Šiemet didžioji dalis respondentų teigia, kad atlyginimų pokyčius daugiausia lems darbuotojų trūkumas.
Be to, kas penktas respondentas atsakė, kad dėl COVID-19 pasekmių vėlavo apmokėti sąskaitas, bet dėl tos pačios priežasties panašiai vėlavo ir užsakovų ar pirkėjų mokėjimai. Tačiau apskritai su didesniais ar mažesniais mokėjimų vėlavimais susidūrė beveik 80 proc. respondentų, kuriems dėl to kilo sunkumų, pavyzdžiui, strigo veikla arba plėtros planai.
Palyginti su pernai, respondentų teigimu, rinkoje skolinimo priemonių trūkumas yra sumažėjęs, o alternatyvių finansavimosi priemonių poreikis sumažėjo. Daugiau kaip pusė apklaustųjų šiemet nurodė, kad skolinimo priemonių netrūksta. Pernai taip manė ketvirtadalis respondentų.