VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. "Maisto banko" organizatoriai pranešė, kad dėl koronaviruso pandemijos ir kylančių prekių ir paslaugų kainų akcijos metu surinkta parama bus išdalinta daug greičiau.
Praeitą savaitę vykusioje "Maisto banko" akcijoje parduotuvių lankytojai paaukojo daugiau nei 216 tūkstančių ilgiau negendančių maisto produktų, kurie atiteko 304 nepasiturinčius globojančioms nevyriausybinėms organizacijoms.
Organizatoriai neslepia, kad, palyginti su pavasarį vykusia akcija, rudeninės rinkliavos rezultatas yra mažesnis.
"Dar prieš renginį girdėjome prekybininkų žinutes apie stipriai sumažėjusius pirkėjų srautus, savaitgalį tuo įsitikino ir mūsų savanoriai. Nepaisant to, labai džiaugiamės, kad esant sudėtingoms pandeminėms sąlygoms renginys įvyko, esame be galo dėkingi kiekvienam neabejingam ir pagalbos ranką ištiesusiam žmogui, o taip pat žemai lenkiame galvas prieš beveik penkis tūkstančius skirtingų miestų savanorių, kurie brangų savo savaitgalio laiką skyrė darbui "Maisto banko" akcijoje", – sako "Maisto banko" vadovas Simonas Gurevičius.
Tuo tarpu "Maisto banko", kaip ir daugelio kitų nevyriausybinių organizacijų, laukia sunkus periodas.
"Šaltasis žiemos laikotarpis visuomet į mus kreiptis paskatina daugiau žmonių. Šį kartą labai neramina ir sparčiai augančios paslaugų bei maisto kainos. Todėl tikėtina, jog savaitgalį surinkta parama bus išdalina daug greičiau ir ne tik dėl sumažėjusio jos kiekio, bet ir dėl augančio paramos prašančiųjų skaičiaus", – nuogąstauja "Maisto banko" vadovas.
Nors daugiausiai maisto produktų surinkta penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, didžiausia vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė buvo Žiežmariuose – 4,21 euro, taip pat Pasvalyje – 3,49 euro ir Druskininkuose – 3,49 euro. Lyginant paaukoto maisto kiekius, po didžiųjų miestų rikiuojasi jau ne vienerius metus savo dosnumą demonstruojantys Kėdainiai, kuriuose paaukota 5 173 vnt. ilgo galiojimo maisto produktų, Utena, kurioje paaukota 4 911 vnt. ir Marijampolė, joje paaukota 4 491 vnt. maisto produktų.
Kaip ir kasmet, daugiausiai aukota makaronų, įvairių kruopų, cukraus ir aliejaus. Žmonės ir toliau aukoja formuodami krepšelius, kuriuos vidutiniškai sudaro trys ar keturi maisto produktai.