_CIC_consoles.jpg){kind=link}
VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Džefris Eberhartas (Jeffrey Eberhardt), JAV prezidento specialusis pasiuntinys branduolinio ginklo neplatinimo klausimais, sakė RIA Novosti, kad Maskva privalo iš Europos išvežti raketas, kurios tariamai pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Ir kol Kremlius to nepadarys, tolimesnės derybos, anot politiko, yra beprasmės. Rašo RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.
Jokio dialogo
Jis tai pareiškė atsakydamas į prašymą paaiškinti, kaip Džo Baideno administracija susijusi su Vladimiro Putino praėjusių metų iniciatyva įvesti moratoriumą vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų dislokavimui Europoje. Vakarų šalių vadovai, birželio mėnesį Šiaurės Atlanto aljanso viršūnių susitikime aptarę Rusijos prezidento pasiūlymą, atsisakė.
"Maskvos iniciatyva prieštarauja vienašališkam Rusijos tokių sistemų dislokavimui žemyne ir netrukdytų sukurti tokių raketų potencialą už jos europinės dalies ribų, — sakoma paskutiniame pareiškime. — Nepatikimas pasiūlymas yra nepriimtinas".
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova tai pavadino "dar vienu absurdo teatro veiksmu". O Putinas, kalbėdamas Maskvos saugumo konferencijoje netrukus po aukščiausiojo lygio susitikimo, pareiškė, kad Vakarai atsisako dialogo ir toliau aktyviai plečia karinę infrastruktūrą palei Rusijos sienas. Gynybos ministras Sergejus Šoigu savo ruožtu sakė, kad reguliarios aljanso pratybos Rytų Europoje destabilizuos tarptautinę situaciją.
Vienpusiškas išėjimas
Tuo tarpu puolamųjų ginklų moratoriumas Europoje atrodo visiškai logiškas ir naudingas tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Putinas visų pirma pasiūlė reguliariai abipusiai tikrinti kompleksus "Aegis Ashore" su Mk-41 paleidimo priemonėmis JAV ir NATO Europos bazėse, taip pat Rusijos ginkluotųjų pajėgų raketas 9M729 Kaliningrado srityje. Tikslas yra įrodyti viena kitai, kad šalys nenaudoja ginklų, kuriuos draudžia INF sutartis. Tačiau akivaizdu, kad JAV nenori niekuo apsiriboti.
JAV karys per NATO karines pratybas Lenkijoje
© AFP 2023
Primename, kad Vašingtonas vienašališkai pasitraukė iš susitarimo — jis galutinai nustojo veikti 2019 metų rugpjūčio 2 dieną. Pentagonas tai paaiškino rusiškomis 9M729 raketomis, skirtomis operaciniams-taktiniams kompleksams "Iskander", dislokuotiems Kaliningrado srityje. Pasak Amerikos valdžios institucijų, jų oficialus nuotolis (iki 500 kilometrų) — netiesa. Neva raketos gali skristi daug toliau, o tai reiškia, kad tai yra tiesioginis INF sutarties pažeidimas. Maskva kategoriškai atmetė visus kaltinimus ir netgi pakvietė Vakarų karinius atašė, jog jie savo akimis pamatytų šaudmenų pavyzdį. Daugumos NATO šalių atstovai ignoravo šį siūlymą.
Vašingtonas nepateikė įrodymų ir teigia, kad remiasi įslaptintais žvalgybos duomenimis. Tačiau, jei jie iš tikrųjų egzistuoja, labai mažai kas su jais susipažino. Rusija taip pat kaltina JAV pažeidus sutartį — ir pagrįstai. Pasak Maskvos, amerikiečiai, prisidengdami pretekstu dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus Lenkijoje ir Rumunijoje, įdiegia Mk-41 paleidimo įrenginius, kurių arsenale yra ne tik perėmėjai, bet ir sparnuotosios raketos. Tai yra, ši infrastruktūra nėra gynybinė ir yra tinkama pirmajam smūgiui suduoti.
Tokie kompleksai yra ant visų JAV karinio jūrų laivyno naikintuvų ir kreiserių ir yra aprūpinti tiek standartinėmis priešlėktuvinėmis raketomis, tiek sparnuotosiomis raketomis "Tomahawk", kurių nuotolis yra iki 2 500 kilometrų. Turėdamos tokius ginklus Rytų Europoje, JAV galės pradėti didžiulį puolimą prieš Rusijos karinius taikinius palei jos vakarines sienas. Amerikiečiai to neslepia: praėjus vos dviem savaitėms po to, kai paliko INF sutartį, jie paleido "Tomahawk", pataikydami į taikinį daugiau nei 500 kilometrų atstumu.
"Naujausi amerikiečių veiksmai yra susiję su pirmaisiais rimtos didelės informacinės ir psichologinės kampanijos etapais, — sako karo ekspertas Konstantinas Sivkovas. — Jie nori įtikinti Europos gyventojus ir politikus, kad reikia dislokuoti vidutinio nuotolio branduolines raketas jų teritorijoje. JAV šios raketos jau buvo sukurtos".
Konflikto rizika
INF sutartis buvo pasirašyta 1987 metų gruodžio 8 dieną. Tiek JAV, tiek TSRS pasižadėjo negaminti, nebandyti ir nediegti vidutinio (nuo 1 000 iki 5 000 kilometrų) ir trumpojo (nuo 5 000 iki 1 000 kilometrų) nuotolio antžeminių balistinių ir sparnuotųjų raketų. Tokie ginklai sutrikdė subtilią šaltojo karo pusiausvyrą — kovinės galvutės galėjo pasiekti taikinius per itin trumpą laiką. Tokios sistemos prie priešo sienų suteikė didelį pranašumą, atėmė arba rimtai susilpnino jo galimybes imtis atsakomųjų smūgių.
Vidutinio nuotolio raketų sistema RSD-10 "PIONER"
© Sputnik / Антон Денисов
"Išskleisti tokio tipo kompleksai, nukreipti vienas prieš kitą, žinoma, didina netikrumą ir, svarbiausia, įvykus incidentui, sutrumpina laiką kaip nors išspręsti situaciją", — teigia Politikos teorijos katedros docentas Ivanas Timofejevas. Jis teigia, kad vienas dalykas, kai turite pusvalandį rezervo įspėti priešingą pusę, kitas dalykas, jei skrydžio laikas yra penkios minutės. Kyla nereikalinga įtampa. Dabar praktiškai nėra tarptautinių teisinių kliūčių diegti šias sistemas. Tai reiškia, kad anksčiau ar vėliau šalys pradės tai daryti".
2000-ųjų pradžioje sutartis nutrūko. 2001 metais prezidentas Džordžas Bušas paskelbė, kad nacionalinė priešraketinės gynybos sistema apsaugos ne tik JAV, bet ir jų sąjungininkes. Jis neatmetė galimybės išdėstyti jos elementus Europoje. 2002 metų birželio mėnesį Vašingtonas oficialiai pasitraukė iš 1972 metų susitarimo, įpareigojančio JAV ir TSRS apsiriboti viena sritimi, kurioje įdiegta priešraketinė gynyba. Jau tada Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Rusija yra pasirengusi galimai nutraukti INF sutartį.
2007 metais strateginių raketų pajėgų vadas generolas pulkininkas Nikolajus Solovcovas sakė, kad visi dokumentai apie vidutinio ir trumpojo nuotolio balistines raketas buvo išsaugoti, o tai reiškia, kad jų gamybą galima atnaujinti labai greitai.