Vakarai, pralaimėję karą, atsisako mokėti skolas

Specialiame G20 aukščiausiojo lygio susitikime dėl Afganistano Vakarų lyderiai vis kalbėjo apie tai, kad šaliai gresia žlugimas, chaosas ir badas
Sputnik
Būtina padėti vargšams afganistaniečiams — suteikti jiems humanitarinę pagalbą, kad Afganistane pavyktų išvengti "valstybės kolapso" ir "nekontroliuojamų migracijos srautų į kaimynines šalis, sukeliančių destabilizuojamas pasekmes".
Atrodytų, imkit ir padėkit — ypač todėl, kad būtent Vakarai 20 metų okupavo Afganistaną ir yra atsakingi už padėtį, susiklosčiusią po kariuomenės išvedimo.
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Visiems Lietuvos kariams padėjusiems afganistaniečiams suteiktas politinis prieglobstis
Tačiau čia ir prasideda absurdo teatras: Italijos užsienio reikalų ministras Luidžis Di Majas paragino "rasti mechanizmą, kaip finansuoti valstybę, neduodant pinigų talibams". Tai yra, padėkime afganistaniečiams, tačiau nekreipkime dėmesio į naująją šalies vyriausybę. To negalima pavadinti kitaip, kaip pasityčiojimu iš sveiko proto ir pačių afganų.

Vakarai siūlo teikti pagalbą per JT struktūras — tegul jos koordinuoja visus darbus Afganistane. Tačiau jokios tarptautinės organizacijos negali dirbti šalyje, jei nepripažįsta jos valdžios — kitaip tariant, bet kokiu atveju turi būti pripažinta tikrovė, tai yra, Talibano* vyriausybė.

Ar Afganistanas gali išgyventi be užsienio pagalbos? Amerikiečių sukurta vyriausybė sėdėjo ne tik ant jų durtuvų, bet ir ant pinigų (jau nekalbant apie tai, kas gavo pagrindines pajamas iš prekybos narkotikais) — trys ketvirtadaliai valstybės išlaidų buvo finansuojami iš užsienio pagalbos. Po Ganio vyriausybės žlugimo ir šimtų tūkstančių afganų, kurie bendradarbiavo su amerikiečiais, pabėgimo, žlugo šalies jau ir taip gana sąlyginė bankų sistema. Šalyje būtina atkurti ir kurti tiek nepriklausomas valstybės institucijas, tiek ekonomiką — ir čia reikia tikros pagalbos. Pagalba tiems, kuriems naudingas vieningas, stiprus ir nepriklausomas Afganistanas.

O ką daro Vakarai? Jungtinės Valstijos įšaldė 9,5 mlrd. JAV dolerių Afganistano lėšų — ir dabar nustato sąlygas Kabului gauti humanitarinę pagalbą: milijardas iš ES, 300 mln. JAV ir pan. Visą pralaimėjimą per dvidešimt metų trukusią Afganistano okupaciją, kurios metu jie tik bandė primesti savo valią afganams, Vakarai dabar bando diktuoti naujosios nacionalinės galios sąlygas — tai yra, daro būtent tai, kas visada pykdė afganus ir dėl ko sugrįžo Talibanas*.

"Tarptautinė bendruomenė negali sau leisti atsukti nugaros Afganistano žmonėms ir palikti juos likimo valiai", — viršūnių susitikime sakė Turkijos prezidentas Erdoganas. Tačiau būtent tai būtų darę Vakarai — jei nebijotų pabėgėlių srautų (tema šiuo atveju iš esmės išgalvota, tačiau Vakarai tiki savo siaubo istorijomis). Todėl neįmanoma tiesiog užmiršti Afganistaną ar dar geriau jį izoliuoti — reikia į tai kažkaip reaguoti.
Įprasta reakcija yra pripažinti naująją vyriausybę, panaikinti sankcijas, neužšaldyti pinigų, teikti pagalbą, netrukdyti užsienio (pirmiausia islamo pasaulio) investicijoms ir padėti sujungti šalį įvairiais tarpregioniniais projektais. Bet ne, nieko panašaus — vietoj to talibams ir toliau grasinama, reikalaujama iš jų ne tik kovos su IS* ir kitais (ką jie jau vykdo) ir pagarbos įvairioms žmogaus teisėms (moterų teisės, teisė išvykti ir pan.), bet ir iš esmės vyriausybės, tinkančios išorinėms jėgoms (įskaitant įvairių tautinių mažumų atstovus), sukūrimo.
NATO generalinis sekretorius kalbėjo apie poveikio Talibanui* svertų panaudojimą
Tuo pačiu metu talibai neatsisako nei kovoti su IS*, nei pripažinti moterų teises (kurios neprieštarauja jų šariato supratimui), nei įtraukti uzbekus, tadžikus, hazarus ir kitas tautines mažumas į būsimąją vyriausybę, tačiau jie nori tai padaryti patys, o ne spaudžiami iš išorės. Laikinasis talibų vyriausybės užsienio reikalų ministras Amiras Chanas Mutakis sakė, kad "Afganistano Islamo Emyratas vis dar labai gerai sprendžia IS* problemą", tačiau tarptautinis spaudimas Talibanui* tik padeda IS* teroristams: "Vietoj spaudimo pasaulis turėtų bendradarbiauti su mumis".
Iš tiesų, užsienio diktatas šiuo atveju gali sukelti visiškai priešingus rezultatus.
Talibanas* matys, kad nebus pripažintas kaip teisėta galia, kad jis, kaip ir pirmojo valdymo laikotarpiu 1996–2001 metais, ignoruojamas ir blokuojamas pasaulio arenoje, kad ketinama paversti Afganistaną nereikalinga valstybe — nebebus tikimasi integracijos į pasaulio bendruomenę. Ir tada, žinoma, jie atsigręš į išorinį pasaulį, sakydami: "Ko dar tikėtis iš šių netikėlių — arba agresijos, arba grubaus diktato".
Gerai, kad pasaulis neapsiriboja Vakarais — o Afganistanas dabar yra visiškai skirtingų jėgų atsakomybės sferoje. Neatsitiktinai aukščiausi Kinijos ir Rusijos pareigūnai nedalyvavo Afganistano G20 viršūnių susitikime, nes jie turi visiškai kitokį požiūrį į problemą.

Esmė net ne ta, kad Maskva ir Pekinas nuolat primena, kad Vakarai iš tikrųjų yra "skolingi" Afganistanui, tai yra, jie privalo dalyvauti šalies atkūrime. Akivaizdu, kad tai daugiau politinė ir propagandinė pozicija — priminti atlantams, kad jie yra atsakingi už Afganistano padėtį. Realiame gyvenime rusai ir kinai nesitiki jokių Vakarų investicijų ten — jų niekada ir nebus. Šaliai atkurti pačioje Azijoje atsiras pinigų — pirmiausia arabų ir kinų lėšų. Tačiau norint jų pritraukti, kad Afganistanas iš tikrųjų būtų įtrauktas į pasaulio ekonomiką (kur jam šiuo metu atstovauja tik narkotikų verslas), būtina pripažinti Talibano* vyriausybę ir jos dalyvavimą darbe su šalimis, besidominčiomis valstybės atkūrimu.

Todėl kitą savaitę vyks susitikimas dėl Afganistano vadinamuoju Maskvos formatu, kurį Sergejus Lavrovas jau pavadino žingsniu link tarptautinės konferencijos dėl šalies atkūrimo. Šio įvykio poreikį pripažįsta visi, tačiau beprasmiška rengti aukščiausiojo lygio susitikimą be Afganistano vyriausybės. Todėl susitikime Maskvoje ji bus pristatyta — ir labai geroje kompanijoje. Į "Maskvos formatą", išskyrus Rusiją, įtrauktos visos Afganistano kaimynės — Centrinės Azijos šalys, Iranas, Pakistanas, Kinija, Indija. JAV taip pat laukiamos, tačiau panašioje kompanijoje jos atrodo kaip visiškai svetimas elementas.
Kadangi visi kiti dalyviai yra Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos — Azijos saugumo organizacijos nariai. Kabulo valdžia bendraus su savo kaimynais, su tais, kurie nori atkurti ir sustiprinti taikų Afganistaną, su tais, kurie nenori naujos suirutės savo šalyje, ir nežiūri į juos iš aukšto. Su tais, kurie pripažįsta Afganistano tikrovę.
* Rusijoje uždrausta teroristinė organizacija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
Daugiau nei 40% europiečių mano, kad JAV karių įvedimas į Afganistaną buvo klaida