VILNIUS, spalio 16 — Sputnik. Amerikos mokslininkai sukūrė analitinį metodą, kuris leidžia ne tik identifikuoti meteoritų skeveldras, senesnes už Saulės sistemą, bet ir nustatyti, kurios žvaigždės buvo jų šaltiniai. Straipsnis paskelbtas žurnale "The Astrophysical Journal Letters".
Manoma, kad chondritai, labiausiai paplitusi meteoritų klasė, susidarė iš protoplanetinio debesies, kuris Saulę supo ankstyvosiose Saulės sistemos formavimosi stadijose. Tačiau kai kuriuose iš jų taip pat yra mažų kietų tarpžvaigždinės medžiagos dalelių — žvaigždžių dulkių, kurios buvo tarpžvaigždinėse dujose dar prieš atsirandant dujų ir dulkių debesiui, iš kurio vėliau susidarė Saulė ir visos Saulės sistemos planetos.
Šios prieš Saulę egzistavusios nuolaužos — vieninteliai esminiai priešsaulinės sistemos įrodymai, kuriuos galima tiesiogiai analizuoti. Svarbu, kad žvaigždžių dulkės pirminiuose arba, kaip jie dar vadinami, primityviuose meteorituose išlieka praktiškai nepakitusios. Iki šiol pagrindinė problema buvo nustatyti žvaigždės, iš kurios atsirado šios nuolaužos, tipą.
Amerikiečių mokslininkai, vadovaujami Vašingtono universiteto Sent Luise fizikos docentės Nan Liu, naudodamiesi nauja metodika nustatė izotopinius modelius, leidžiančius numatyti, kurios žvaigždės buvo medžiagos šaltiniai.
"Prieš Saulę susidariusios nuolaužos į meteoritus įsiterpė prieš 4,6 mlrd. metų ir kartais juos iš viršaus dengia Saulės sistemos medžiaga. Dėl patobulintos erdvinės skiriamosios gebos, apdoroję duomenis, galėjome pamatyti signalus, sklindančius iš skeveldros branduolio ir gauti tikras žvaigždžių signatūras", — Vašingtono universiteto pranešime spaudai sakė Liu.
Norėdami išanalizuoti skeveldrų vidų, mokslininkai ilgą laiką apdorojo jų paviršių jonizuojančiąja spinduliuote. Gautas anglies ir azoto izotopų santykis leido tyrėjams tiesiogiai susieti meteoritų nuolaužas, atsiradusias prieš Saulę, su tam tikrų tipų žvaigždėmis, įskaitant retas anglies žvaigždes, turinčias ypatingą cheminę sudėtį. Nuolaužų izotopų duomenys rodo, kad tokiose anglies žvaigždėse vyksta vandenilio deginimo procesai esant aukštesnei, nei manyta, temperatūrai.
Mokslininkai tikisi, kad ši informacija padės astrofizikams pakoreguoti esamus žvaigždžių modelius ir geriau suprasti žvaigždžių evoliuciją, taip pat sužinoti daugiau apie žvaigždžių dulkių šaltinius, įgyti daugiau žinių apie visatos istoriją ir kaip joje vystosi įvairios žvaigždės.