VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė į Lietuvą su oficialiu vizitu atvykusį Lenkijos vadovą Andžejų Dudą, praneša Prezidentūra.
Vizitas prasidėjo pirmuoju 2020 metais įkurtos prezidentų tarybos posėdžiu. Daugiausia dėmesio skirta regiono saugumo ir gynybos, nelegalios migracijos suvaldymo, Rytų kaimynystės klausimams aptarti.
Prezidentas pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas ir draugystė buvo svarbūs visais istorijos laikotarpiais, tačiau ypač yra reikšmingi vertinant dabartinį geopolitinį kontekstą.
"Vertiname Lenkijos indėlį į regioninį saugumą. Jaučiame, kad kaimynystėje turime patikimą draugą ir sąjungininką. Tik būdami vieningi būsime stiprūs, kad atremtume kylančias grėsmes dabartinėje geopolitinėje aplinkoje. Turime negailėti jėgų stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą", – teigė šalies vadovas.
Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė nelegalios migracijos krizės valdymą ir situaciją pasienyje su Baltarusija.
Lietuvos vadovas akcentavo, kad Baltarusijos režimo "hibridinės atakos" pamokos atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas ir poreikį juos pritaikyti prie naujų realijų, siekiant užtikrinti ES sienų apsaugą, neteisėto sienos kirtimo prevenciją ir nedemokratinių režimų piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema.
Nausėda pažadėjo kelti šiuos klausimus šį ketvirtadienį vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje.
Šalių vadovai taip pat aptarė regiono infrastruktūros projektus. Prezidentas pabrėžė, kad Baltijos valstybių sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros tinklais yra Lietuvos prioritetas. Jį siekiama įgyvendinti vėliausiai iki 2025 m., o iki 2021 m. pabaigos įgyvendinti Lietuvos elektros perdavimo tinklų jungties su Lenkijos elektros perdavimo tinklais "LitPol Link" išplėtimo projektą.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė, kad projekto "Rail Baltica" užbaigimas ir eksploatacijos pradžia iki 2026 m. – bendras abiejų šalių strateginis tikslas.
Kitas Lietuvos ir Lenkijos prezidentų tarybos posėdis numatytas 2022 m. Varšuvoje.
Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys bei Lenkija, sistemingai skelbia apie "Rusijos grėsmę". Respublikų teritorijoje dislokuoti NATO batalionai, reguliariai rengiamos karinės pratybos.
Daugelis ekspertų mano, kad Vakarų šalys naudoja isteriją apie "galimą Rusijos agresiją" kaip priedangą savo planams įgyvendinti, ypač ginklams ir NATO kontingentams telkti prie Rusijos Federacijos sienų. Maskva savo ruožtu ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, o Vakarų karinis blokas kursto antirusišką isteriją.