VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Minimalios mėnesio algos augimas kelia rūpestį mažųjų ir smulkiųjų transporto įmonių savininkams, nes jiems sunku išlikti net vidaus rinkoje. Apie tai pranešė Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ("Linava") prezidentas Romas Austinskas.
Kas dengs augančias išlaidas?
"Kas duos pinigų mokėti didesnėms išlaidoms? Akivaizdu, kad ne valstybė – ne Vyriausybė, ne Premjerė Ingrida Šimonytė, ne finansų ministrė Gintarė Skaistė, ne socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Kaip visada, taip ir šįkart kentės vartotojų piniginės dėl išaugusių kainų už prekes ir paslaugas, nes būtent pirkėjai ir įvairių paslaugų gavėjai turės mokėti daugiau, kad verslas galėtų mokėti didesnius atlyginimus, patirdamas didesnes išlaidas", — teigia Austinskas.
Viešose diskusijose nuolat girdimi pareiškimai, kad Lietuvą tuoj paliks vežėjų kompanijos, o prieš Šv. Kalėdas gyventojai matys ištuštėjusias lentynas.
Austinskas pabrėžia, kad Lietuvos transporto raidai didelę įtaką daro globali konkurencija. Logistikos paslaugų kainas nustato būtent konkurencija, o ne vyriausybės veiksmai.
"Lietuvos vežėjai tampa per brangūs, netenka konkurencinės galios jų paslaugos. Dėl šios priežasties vis daugiau mūsų keliuose sutinkame vairuotojų iš Rusijos, Ukrainos, Lenkijos, Baltarusijos, Uzbekistano, Kazachstano. Tiesą sakant, šiandien net vizualiai matosi, kad mūsų keliuose iš užsienio atvykę sunkvežimiai dominuoja, lyginant su vietinių kompanijų sunkiasvoriu transportu", — teigia asociacijos vadovas.
Be to, situacijai turi įtakos prekių ir paslaugų pristatymo kainų augimas, kurį sudaro trys dalys: kaštai, atlyginimai ir pelnas.
Pasak Austinsko, kaštai auga pernelyg greitai, o atlyginimai kasmet ūgteli dviženkliais procentais. Tolimų reisų vairuotojų pajamos – vidutiniškai 2 tūkst. ir daugiau eurų per mėnesį į rankas, pagal šį rodiklį, Lietuva yra tarp ES lyderių. Tačiau išaugus kaštams ir vairuotojų pajamoms, labai kukliai atrodo pelno dinamika.
Patikrinimai muitinėse – tūkstantis eurų
Dar viena priežastis – kukli pelno marža padidina vežėjų rizikas ir atsakomybę už visą verslą. Užtenka paminėti pavyzdį, kas vyksta kertant Lietuvos ir Baltarusijos sienas ir pereinant muitinių procedūras. Vairuotojai su prekėmis laukia ne keletą valandų, o keletą parų, kol patikrins, pamatuos, pasvers, o už šį "malonumą" dar turi susimokėti vidutiniškai po 1000 eurų.
Įprastai tokias paslaugas teikia privačios įmonės, kurias samdo muitinės atstovai.
Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, 1 prarastas doleris transporto sektoriuje lygus 2 prarastiems doleriams ekonomikoje, Lenkijos atveju – net 20 dolerių ekonomikoje. Taigi, stabdomas ne tik vairuotojas, stabdoma ekonomika.
"Akivaizdu, kad tai demotyvuoja mūsų šalies vežėjus tęsti veiklą šioje srityje. Vieni pasirenka emigraciją į Lenkiją, Vokietiją, Rusiją ar Latviją, kiti – tiesiog ieško pelningesnių verslų", — pareiškė Austinskas.
Valdžia negirdi, nemato ir nepastebi
"Asociacija "Linava" ne kartą prašėsi į susitikimą su socialinės apsaugos ministre Monika Navickiene tam, kad galėtų aptarti kvotas trečių šalių vairuotojams, norintiems dirbti mūsų šalyje. Per pusę metų ministrė Monika Navickienė neatrado valandėlės susitikimui su verslo atstovais. Ar ji vienintelė atsisakiusi susitikti su vežėjų atstovais? Deja, ne”, — pažymi asociacijos vadovas.
Pasak "Linavos" prezidento, vežėjai kartais jaučiasi nematomi.
"Tad jei mūsų nemato, negirdi, kaltina mokesčių nemokėjimu, o kai kurie Seimo nariai vadina net vagimis, kodėl gi mums neperkėlus svetur įmonių, kur palankesnės sąlygos verslui ir kol dar turime ką perkelti? Gali išaušti diena, kad pernelyg ilgai uždelsus nebebus ką perkelti!", — teigia jis.
Austinskas pažymi, kad jei valdžia "nemato ir negirdi" vežėjų, vadinasi, net nepastebės, kai jie išsikraustys, ir tik padidins mokesčius likusiems Lietuvoje.