VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad išskirtinė didžiųjų pandų juoda ir balta spalva užtikrina efektyvią gyvūnų maskuotę jų natūralioje buveinėje. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "Scientific Reports".
Nors dauguma žinduolių yra rudos ir pilkos spalvos, yra ir kitų, kurie turi kontrastingą spalvą — zebrai, skunkai, didžiosios orkos ir pandos. Didžiosios Britanijos, Suomijos ir Kinijos mokslininkai, naudodami naujausius vaizdų analizės metodus, įrodė, kad šis gyvūnas itin efektyviai maskuojasi: jo kailis leidžia įsilieti į kraštovaizdį ir sujaukia plėšrūnų suvokimą apie tikrąjį individo dydį.
Tyrėjai išanalizavo milžiniškų pandų nuotraukas, darytas jų natūralioje buveinėje, ir nustatė, kad juodos dėmės susilieja su tamsiais šešėliais ir medžių kamienais, baltos spalvos atitinka ryškiai apšviestą lapiją ar sniegą, o šviesiai rudi tonai užtikrina sklandų perėjimą tarp labai tamsių ir labai šviesių elementų.
Mokslininkai eksperimentiškai patvirtino, kad kamufliažo efektas veikia ne tik žmogaus regą, bet panašiai veikia ir didžiąsias kates bei šunis — dviejų pagrindinių pandas medžiojančių plėšrūnų šeimų atstovus.
"Rezultatai visiškai paneigia mitą, kad milžiniškos pandos yra matomos jų natūralioje buveinėje", — Bristolio universiteto pranešime spaudai cituojami vieno iš straipsnio autorių — Suomijos Jyväskylä universiteto Biologijos ir aplinkos mokslų katedros daktaro Ossi Nokelaineno —žodžiai.
Mokslininkai mano, kad kontrastingos dėmės yra vadinamosios destruktyvios spalvos elementas, kai aiškios kailio spalvos ribos pažeidžia gyvūno kontūrus, o jį medžiojantis gyvūnas iš tolo negali suprasti, su kuo turi reikalą.
"Kai kolegos kinai atsiuntė mums nuotraukas iš laukinės gamtos, nuotraukoje nepamačiau milžiniškos pandos. Jei mes, turėdami išvystytą primatų regėjimą, jų nematėme, tai reiškia, kad jų nemato ir potencialūs plėšrūnai mėsėdžiai, kurių regėjimas prastesnis. Mes tai žinojome iš karto, bet turėjome tai objektyviai parodyti", — sako tyrimo vadovas profesorius Tim'as Caro iš Bristolio biologijos mokslų mokyklos.
Norėdami įvertinti, kiek pandų spalva susilieja su natūraliu fonu, jie naudojo vadinamąją spalvų žemėlapio techniką. Lyginamoji analizė parodė, kad šie gyvūnai natūralioje aplinkoje užsimaskuoja ne prasčiau nei kiti.