Lietuvos vadovas pasitikėjo santykių su Rusija gerėjimo

Lietuvos vadovas pažymėjo, kad prieš tris dešimtmečius abiejų šalių žmonės kartu siekė laisvės
Sputnik
VILNIUS, spalio 29 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo tarptautinėje konferencijoje, skirtoje Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-mečiui. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Lietuvos vadovas pažymėjo, kad prieš tris dešimtmečius abiejų šalių žmonės kartu siekė laisvės.
"Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai — Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni", — pasakė šalies vadovas.
Anot jo, Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl tarpvalstybinių santykių pagrindai lieka galioti, nepaisant "agresyvios" Maskvos politikos. Nausėda tikisi, kad Lietuvos ir Rusijos Federacijos geri kaimyniniai santykiai yra įmanomi.
"Kartą pademonstravusi ryžtą siekti sutarimo su kaimynais, Rusija vis dar gali šį ryžtą susigrąžinti", — pasakė jis.
Energetika
Sputnik apkaltintas "dezinformacija" apie energijos kainų šuolio Lietuvoje priežastis
Rusijos ir Lietuvos santykiai smarkiai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, pagarsėjusiai griežtais antirusiškais pareiškimais ir rusofobiška pozicija. Dabartinė šalies vadovybė tęsia tą pačią liniją ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę". Be to, Vilnius atvirai kišasi į kaimyninių valstybių — Rusijos ir Baltarusijos reikalus, taip pat teikia paramą šių šalių opozicinėms jėgoms, už ką Lietuvą pasmerkė šių šalių oficialios valdžios atstovai.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nesiruošia nieko pulti, tačiau Vakarų šalys ir toliau pareiškia apie tariamai "agresyvią" Maskvos politiką. Baltijos šalys ir Lenkija "Rusijos grėsmės" pretekstu savo teritorijose dislokuoja NATO karinius kontingentus ir didina išlaidas karinei sferai.
Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas pareiškė, kad Vilniaus ir Maskvos santykiai yra žemiausiame lygyje dėl Lietuvos valdžios nenoro pereiti prie pozityvaus dialogo. Jis pažymėjo, kad oficialusis Vilnius nenori atsisakyti provokuojančių išpuolių ir antirusiškos retorikos, kuri kartais peržengia padorumo ribą.