VILNIUS, spalio 30 — Sputnik. Gilus pasinėrimas į darbą, kurio rezultate gimsta šedevrai, — pažįstama būsena kūrybingiems žmonėms. Tokiomis akimirkomis žmogus būna be galo laimingas. Specialistai tai vadina įėjimu į "srovę" arba "zoną", tačiau šio reiškinio nepavyko iki galo išaiškinti. Apie tai RIA Novosti rašo autorė Tatjana Pičugina.
Ne piniguose laimė
Srauto koncepciją 1975 metais pasiūlė amerikiečių tyrinėtojas iš Čikagos universiteto Michai Čiksentmichalij. Kartu su kolegomis jis tyrinėjo laimę ir bandė suprasti, kada ji aplanko žmogų. Jam nerimą kėlė paradoksas: nors gyvenimas pagerėjo, žmonės patiria nuobodulį ir nepasitenkinimą. Tai reiškia, kad laimė slypi ne materialiuose turtuose, o kažkur kitur, padarė išvadą mokslininkas.
Pirmiausia tyrėjai atliko interviu ir apklausas, tada paprašė tiriamųjų nešioti piestuvus ir kelis kartus per dieną siuntė jiems signalus. Tai reiškė, kad šiuo metu reikėjo apibūdinti savo jausmus. Daugelis, užsiėmė tuo, kas jiems patinka, patyrė ypatingą pakilimą ir džiaugsmą. Jie, nepaisant tautybės, profesijos, gyvenimo lygio ir amžiaus, apibūdino tai vienodai.
Iš įvairiose pasaulio vietose gautų liudijimų Čiksentmichalij išvedė optimalaus džiaugsmo, arba patekimo į "srovę", "zoną", formulę. Yra atvejis, kai žmogus gali kuo daugiau išreikšti save, ir yra atitinkamas įgūdis. Yra aiškus tikslas ir greitas grįžtamasis ryšys. Visa tai leidžia visiškai susitelkti ties konkrečia užduotimi, pamiršti viską, išskyrus ją. Tokiais momentais prarandamas laiko ir vidinio "aš" pojūtis.
Pozityviai
Nepaisant dešimtmečius trukusių tyrimų, srovės būklė tebėra paslaptis. Net jei tenkinamos visos sąlygos, tai atsiranda spontaniškai ir toli gražu ne pas visus; jo neįmanoma pasiekti "pagal instrukcijas", ištreniruoti. Užtenka atitraukti dėmesį, pavyzdžiui, į galutinį dėmesį – ir žmogus grįžta į normalią būseną. Gera nuotaika ir nuolatinis grįžtamasis ryšys, dažniausiai pozityvus, išlaiko "zonoje".
Žinoma, kad kai kurie srautą išgyvena stipriau — pavyzdžiui, dėmesingi žmonės. Viename iš paskutinių savo darbų Čiksentmichalij nusprendė išbandyti šį stebėjimą su biliardo žaidėjais.
Tyrėjai paprašė tyrimo dalyvių užpildyti anketas turnyrų pabaigoje. Paaiškėjo, kad tie, kurie į žaidimą reagavo pozityviai – nesvarbu, ar profesionalai, ar mėgėjai – jautėsi nevaržomi ir pasitikėjo savimi, geriau kontroliavo smūgius ir apskritai buvo savimi patenkinti. Tie, kurie stebėjo tik klaidas ir patyrė neigiamas emocijas, dažniau blaškėsi ir atitinkamai žaidė prasčiau.
Tyrėjai padarė išvadą, kad pagrindinis veiksnys norint įeiti į "srautą" — dėmesio išsklaidymas. Tačiau net jei buvo įvykdytos visos sąlygos, kai kurie eksperimento dalyviai į "zoną" nepateko, nors ir laimėjo turnyrus. Darbo autoriams buvo sunku tai paaiškinti.
Dar įdomesnis reiškinys – grupinis įėjimas į srautą. Ją gerai žino, pavyzdžiui, sportininkai ir muzikantai. Tačiau objektyviai ją tirti, pasikliaujant ne tik klausimynais , labai sunku. Pirmieji tai padarė Australijos, Japonijos ir JAV mokslininkai. Pakvietė savanorius, suskirstė juos poromis ir paprašė naudotis kompiuteriniu simuliatoriu , kuriame grojo muzikos instrumentu. Dalyviai spaudė klavišus, stengdamiesi išlaikyti tinkamą ritmą.
Kiekvienam buvo atlikta MRT ir smegenų elektroencefalograma. Matavimai buvo atliekami tiek grupiniame žaidime, tiek vieno asmens. Kartais muzikinis ritmas buvo sąmoningai išmuštas, siekiant išvesti žmones iš "srovės", bet ne iš komandinės veiklos.
Išanalizavę rezultatus, mokslininkai atrado unikalią grupinio srauto žymę – padidėjusį beta ir gama ritmą smegenyse vidurinėje smilkininėje skiltyje, kurioje apdorojama informacija. Įdomiausia, kad komandos narių smegenų veikla buvo sinchronizuota. Toks reiškinys anksčiau buvo pastebėtas, pavyzdžiui, pas moksleivius, tačiau dabar yra žinomas šios neįprastos būsenos atsiradimo mechanizmas.