VILNIUS, lapkričio 1 — Sputnik. Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) paskelbė patarimus, ką reikėtų daryti pasiklydus augintiniui.
VMVT duomenimis, kasmet į gyvūnų prieglaudas patenka daugiau kaip 15 tūkst. keturkojų. Dalis šių gyvūnų užaugo ne gatvėse, o namuose, tačiau pasiklydo ir prarado galimybę grįžti atgal.
Gyvūnų globos organizacijos "Lesė" atstovė Diana Makarovaitė atskleidė, ką reikėtų daryti pasiklydus augintiniui.
"Pastebime, kad gyvūnai labiau linkę pasprukti rujos periodu bei rudenį ir pavasarį, kai po rujos pastojusios laukinės ar pasimetusios patelės atsiveda jauniklius ir šie pradeda vaikščioti. Didesnė rizika atsiranda ir šventiniu laikotarpiu, kai augintiniai, išsigandę fejerverkų, pasprunka ir nuklysta ne vieną dešimtį kilometrų. Tačiau gyvūnų savininkai turėtų išlikti budrūs visuomet, kadangi pranešimų apie pabėgusius augintinius gauname daug ir nuolat", – pasakojo "Lesė" atstovė.
Svarbu pasirūpinti priemonėmis, kad augintinis nepabėgtų
Pasak specialistės, gyvūno pabėgimo dažnai galima išvengti pasirinkus tinkamus vedžiojimo aksesuarus bei nepaliekant jo be priežiūros.
"Šunys dažnai pabėga dėl netinkamai pasirinktų antkaklių ir pavadėlių – prieš įsigyjant šias priemones, reikia įsitikinti, kad jų dydis tinkamas ir gyvūną įmanoma kontroliuoti. Kartais nutinka, kad savininkai pernelyg pasitiki savo keturkoju ir jam leidžia lakstyti laisvai, be jokio pavadėlio, nors šis dar iki galo neišmokęs paklusti ir sugrįžti jiems pašaukus", – paaiškino specialistė. "Nors kačių laikytojai linkę teigti, kad jų augintiniai niekada neišeina iš namų, katės dažniau pasprunka, kai savininkai jas palieka vienas neįstiklintuose balkonuose ar šalia atvirų langų – iš smalsumo jos dažnai iškrenta, o tuomet išsigandusios pabėga".
Paženklinti augintiniai greičiau grąžinami namo
Makarovaitė įvardijo, kad labai svarbu, jog augintinis būtų paženklintas ir registruotas. Tai užtikrina, kad jei pasiklydęs augintinis pateks į prieglaudą ar veterinaro kabinetą, specialistai galės pranešti savininkams apie rastą jiems priklausantį keturkojį.
"Jei gyvūnas turi mikroschemą ir jo duomenys užregistruoti valstybiniame Gyvūnų augintinių registre, tuomet prieglaudos darbuotojai gali nedelsiant susisiekti su keturkojo savininkais ir pranešti augintinio buvimo vietą", – sakė Makarovaitė.
Kadangi nuo šių metų pavasario jau įsigaliojo privalomasis šunų, kačių bei šeškų ženklinimas, prieglaudų atstovai gali būti šiek tiek ramesni, nes keturkojui pasprukus ir galiausiai patekus į specialistų rankas bus išsiaiškinta, kad jis turi namus.
Reikia praplėsti paieškų zonas
Pasak prieglaudos atstovės, pabėgusio augintinio ieškantys savininkai turėtų pasirūpinti skelbimais su dingusio gyvūno atvaizdu bei savo kontaktiniais duomenimis. Paieškos metu vertėtų juos skelbti ne tik socialinių tinklų erdvėje, bet ir pakabinti fizinius skelbimus pačioje vietovėje.
"Svarbu, kad gyvūno ieškantys žmonės patys skambintų į prieglaudas ir domėtųsi, ar jos nerado panašaus augintinio bei nuolat sekti jų socialinius tinklus dėl naujai atsirandančios informacijos. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad gyvūnas gali nubėgti labai toli nuo dingimo vietos, todėl reikėtų ieškoti ne tik vietinėse apylinkėse, bet patikrinti ir toliau esančias prieglaudas. Toli nubėgęs augintinis gali po kiek laiko sugrįžti atgal į dingimo vietą, tikėdamasis rasti savo savininkus, tad reikėtų nepamiršti ir jos reguliariai patikrinti", – pasakojo Makarovaitė.
Specialistės teigimu, pasiklydę gyvūnai dažnai prieglaudose ilgai neužsibūna, ypatingai jei keturkojis paženklintas arba jo savininkai ieško keturkojo nuo pat pirmos dingimo akimirkos. Kiti atklydę augintiniai prieglaudose lieka savaitėmis ar net mėnesiais.