VILNIUS, lapkričio 2 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasakė kalbą JT klimato kaitos konferencijoje.
Lietuvos lyderis atkreipė dėmesį, kad gamta nyksta neregėtu greičiu, tad atėjo metas keisti savo elgesį ir sustabdyti klimato krizę, dėl kurios nyksta biologinė įvairovė ir kyla grėsmė visuomenės sveikata.
"Lietuva žino, kad krizės suteikia naujų galimybių. Mes žinome pokyčių galią. Prieš dešimt metų pertvarkėme savo šildymo sektorių ir nuo gamtinių dujų perėjome prie tvarios vietinės biomasės. Žmonių kišenėse liko daugiau pinigų, taip pat sumažinome išmetamą teršalų kiekį ir kartu išlikome konkurencingi", - šalies vadovą cituoja prezidentūra.
Nausėda pažymėjo, kad Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Pasak jo, išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį šalis jau sumažino 58 proc.
"Mūsų planas, kuriam pritarė parlamentas, – siekti dar daugiau: iki 2030 metų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., palyginti su 1990 metų lygiu, ir bent 50 proc. mūsų elektros energijos poreikių patenkinti iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Iki 2050 metų visa Lietuvos ekonomika bus klimatui neutrali", - pareiškė jis.
Šalies vadovas pridūrė, kad iškastinio kuro kainoms pasiekus naujas aukštumas, jis mato naujų galimybių Paryžiaus susitarimui. Pasak jo, norint pasiekti ambicingų tikslų, reikia kurti naujas partnerystes tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu.
"Todėl paraginau Lietuvos savivaldybes, įmones, pramonės įmones, nevyriausybines organizacijas ir kiekvieną lietuvį prisijungti prie "Žaliosios Lietuvos" deklaracijos. Mano šalis taip pat skatina glaudesnį regioninį bendradarbiavimą ir bendrus Baltijos šalių veiksmus siekiant spręsti klimato kaitos ir Baltijos jūros būklės blogėjimo problemas bei labiau apsaugoti mūsų gamtą", - teigė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad pasaulio bendruomenė turėtume permąstyti gamybos ir vartojimo būdus. Nausėdos nuomone, kad pramonės gamyba nepaliktų anglies dioksido pėdsako, ji turi būti arčiau vartotojų rinkos.
"Daugiau dėmesio taip pat turėtume skirti aukščiausių aplinkos apsaugos ir branduolinės saugos standartų laikymuisi. Mūsų technologiniai pokyčiai turėtų būti tvarūs ir nekenkti aplinkai", — teigė prezidentas.
Lietuva aktyviai plėtoja alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, tačiau, daugelio ekspertų nuomone, Baltijos respublika neturi resursų, kurie galėtų visiškai patenkinti šalies elektros poreikius. Be to, Lietuva ES prašymu uždarė Ignalinos atominę elektrinę ir dabar yra priversta pirkti labai brangią elektrą.
Ekspertai taip pat prognozuoja elektros kainų kilimą Lietuvai išėjus iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija).