Teisininkas Kovalskis: Lietuvių tautininkų galvose — tikra košė
Advokatas ir kairiųjų pažiūrų veikėjas Jonas Kovalskis išskirtiniame interviu sakė, kad kol buvo kalinami opozicionieriai, lietuviai nacionalistai trynė rankas, bet dabar ėmėsi jų
SputnikAr demokratinėje Europos šalyje galima atleisti iš valstybės tarnybos už politines pažiūras? Žinoma ne. Tuo tikėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo teisininkas Jonas Kovalskis, kai laisvalaikiu užsiėmė politine veikla.
Kartu su Algirdu Paleckiu 2008-aisiais jis kandidatavo į Seimą iš Socialistinio liaudies fronto, tačiau partija į parlamentą nepateko. O tada prasidėjo "frontininkų" persekiojimas. Paleckis užkliuvo dėl frazės apie 1991 metų sausio 13-osios įvykius, "kad savi šaudė į savus" ir prasidėjo baudžiamasis persekiojimas (vėliau iš viso virto "Rusijos šnipu" ir buvo nuteistas šešeriems metų nelaisvės), o teisininkas Kovalskis netikėtai buvo atleistas iš darbo su įrašu "buvo nemandagus".
"Fonde dirbau 17 metų be jokių skundų, buvau vienas geriausių darbuotojų, o tada per mėnesį tris kartus buvau apkaltintas nemandagiu elgesiu ir atleistas. Tai unikalus atvejis Lietuvai — už tai nei prieš mane, nei po to, niekas nebuvo atleistas. Apskundžiau šį sprendimą, teismas nutarė, kad atleidimas iš darbo neteisėtas. Tačiau taip antrą kartą tapau unikalus — fondas ignoravo teismo sprendimą ir manęs negrąžino į darbą. Ir štai jau dešimt metų manęs niekur nepriima, tad dirbu iš namų, privačiai teikiu teisines konsultacijas", — pasakoja Kovalskis.
Net nacionalistai tapo nepriimtini valdžiai
"Šiandien Lietuvoje viskas pablogėjo. Dabar net ir tie, kurie ilgą laiką buvo saugūs, užėmė pritariančią poziciją valdžios atžvilgiu, yra patyrę, kas nutinka, kai tik bandai pasakyti ką nors prieš šalies viršūnę. Prieš 10-12 metų buvo persekiojami dėl kitokios nuomonės, išvadinti "vatnikais" ir Kremliaus agentais, niekas į tai nekreipė dėmesio. Bet dabar ratas išsiplėtė. Net ir tie, kurie šiandien skleidžia nuosaikų nacionalizmą, patyrė valdžios spaudimą — išdrįso suabejoti jos teisėtumu!" — sako Jonas Kovalskis.
Jis juokiasi, kad dabar jiems klijuojamos etiketės "vatnikas" ir "Kremliaus ranka". Ir šie žmonės pajuto pavojų. Priėjo iki to, kad Lietuvos generalinė prokuratūra net iškėlė baudžiamąją bylą dėl raginimų įvykdyti perversmą garsiojo antikovidinio rugpjūčio 10-osios mitingo organizatorei — lietuvių kalbos mokytojai Astrai Astrauskaitei. Ir jokiu būdu nepavyks jos pagauti puoselėjant meilę Rusijai ir rusams — moteris garsėja rusofobiškais pasisakymais.
"Pirmasis skambutis buvo tada, kai liberalai, prisidengdami moterų teisių gynimu, ėmė siekti Stambulo konvencijos pasirašymo, tačiau iš tikrųjų jie propagavo tos pačios lyties asmenų santuokų įteisinimą", — tęsia pašnekovas. — Būtent tada nuosaikieji lietuvių nacionalistai pradėjo protestuoti. Tiesa, jų patriotiniai, ideologiniai įsitikinimai trukdo procesui. O kai valdžia juos apkaltina dėl užuojautos Rusijai, Baltarusijai, šie žmonės iškart pasimeta".
Lietuvos valdžios priešais tapo ne tik kairieji, komunistai, pacifistai, bet net ir tie, kurie dar visai neseniai šlovino karo nusikaltėlius, aiškina aktyvistas. "Anksčiau užtekdavo sugiedoti giesmę, pamojuoti vėliava — ir tu esi savas, dabar to neužtenka — nuo įsiūčio neišgelbės".
"Juokinga, bet mus pakeitę nepatenkinti piliečiai kartais net nesupranta, iš kur kyla grėsmės. Jie vis dar yra pasirengę intuityviai dėl visų bėdų kaltinti Maskvą. Net tada, kai Rusija priešinasi LGBT propagandai ir žmogaus teisių ir laisvių pažeidimams, o nacionalistai galvoja panašiai, jie vis dar mechaniškai tiki, kad visas blogis ateina iš Rytų. Ir Kremlius taip pat kaltinamas dėl nelegalios migracijos. Jie negali susitaikyti su mintimi, kad blogi dalykai gali ateiti iš jų dievinamų Vakarų. Čia tikra košė mintyse", — pažymi Kovalskis.
Jis sako, kad šie nuosaikieji nacionalistai negali susitaikyti su mintimi, kad jie, "teisingi miestiečiai", staiga prilyginami liaudies priešams.
Bet koks komentaras tinkle gali tapti baudžiamuoju straipsniu
Kitaip nei tos pačios partijos nariams, Kovalskiui, galima sakyti, pasisekė — jis nebuvo sulaikytas, suimtas, net kratos jo namuose nebuvo atliktos. Bet teko susidurti su policija.
"Kartą gegužės 9 dieną savo Facebook puslapyje paskelbiau Raudonosios žvaigždės ordiną ir pasveikinau draugus su švente. Mano tėvas yra karo dalyvis, tikiu, kad tai buvo tikrai didžiulė sovietų žmonių pergalė. Tačiau atsirado geradarių, parašė prieš mane pareiškimą. Pas mane atvažiavo policija — du jaunuoliai. Pasikalbėjome, papasakojau Raudonosios žvaigždės ordino istoriją, paaiškinau ką man reiškia ši šventė. Tuo ir baigėsi. Nors viena žurnalistė laikraštyje "Lietuvos rytas" vis tiek pamelavo, kad mano namuose atliktos kratos", — numoja ranka Kovalskis.
Po dar vieno įrašo socialiniame tinkle sekė dar vienas pareiškimas policijai, tačiau tąkart viskas apsiribojo pokalbiu su policininku telefonu. Tiesa, Kovalskis neturi ko prarasti. Tačiau jo bičiulis, vieno rajono vadovas, buvo atleistas iš darbo už nepavojingą įrašą Facebook, kuriame jis, kaip karinę tarnybą sovietinėje armijoje baigęs žmogus, išdrįso pasveikinti draugus su vasario 23-ąja.
"Jis man rašo: reikia skųsti šį sprendimą, nes nėra pagrindo atleisti iš darbo. Ir Darbo kodekse apie tokį dalyką nėra nė žodžio. Bet ką galima padaryti esant šiai valdžiai? O žmogus taip ir liko be darbo", — atsidūsta pašnekovas.
"Taip, cenzūros nebėra, kaip Sovietų Sąjungoje. Bet vietoj to atsirado baisesnis cenzorius — vidinis. Visi jau supranta, ką galima ir ko negalima rašyti. Už ką gali ateiti bausmė, gali atsirasti kažkokia neigiama reakcija. O ji gali būti labai įvairi: žmogus gali būti ekonomiškai pasmaugtas, apribotos jo teisės, atimta galimybė užsiimti kokia nors veikla".
Kovalskis piktinasi, kad šiandien Lietuvoje, prieš priimdamas žmogų į darbą, ypač valstybės tarnyboje, darbdavys nesigilina į jo darbo stažą, patirtį, nesidomi žiniomis ir patirtimi, o pasižiūri socialiniuose tinkluose esančius puslapius, aiškinasi požiūrį į valdžią, klausia buvusių darbdavių rekomendacijų.
"Žodžio laisvės kapinės": Vilniuje prie LRT pastato vyko mitingas1 / 12
Mitingas prie LRT pastato vyko ketvirtadienį.
2 / 12
Akcijoje dalyvavo politikas Kazimieras Juraitis.
3 / 12
Nuotraukoje: profesorius Eduardas Vaitkus.
4 / 12
Prieš atvykdami prie LRT pastato protestuotojai surengė mitingą nuteistam Algirdui Paleckiui palaikyti.
5 / 12
Nuotraukoje: mitingo dalyviai.
6 / 12
Į protesto akciją prie nacionalinio transliuotojo pastato susirinko dešimtys dalyvių.
7 / 12
Nuotraukoje: mitingo dalyviai.
8 / 12
Nuotraukoje: mitingo dalyviai.
9 / 12
Nuotraukoje: mitingo dalyviai.
10 / 12
Opozicinis politikas Vaidas Žemaitis mitinge prie LRT pastato Vilniuje.
11 / 12
Lietuvos opozicijos veikėjas Laurynas Ragelskis mitinge prie LRT pastato, Vilniuje.
12 / 12
Protestuotojai LRT vadovybei priminė, kad valstybinė žiniasklaida turėtų nušviesti visas viešojo gyvenimo sritis ir suteikti žodį kitų pažiūrų žmonėms.