Pirmadienį BelAE aikštelėje darbą pradėjo TATENA operacinės saugos misija (Pre-OSART). Kvietimą į šią misiją į stotį organizacija pavadino įsipareigojimo siekti aukšto saugumo lygio rodikliu. Ankstesnės Tarptautinės atominės energijos agentūros misijos BelAE buvo sėkmingos, todėl TATENA ekspertai konstatavo, kad nėra jokios priežasties, kodėl Astravo stotis neturėtų veikti.
Šiandien BelAE leidžia pakeisti daugiau nei milijardą kubinių metrų gamtinių dujų, artimiausiu metu šis skaičius išaugs apie keturis kartus. Baltarusija galėtų eksportuoti elektrą į kaimynines Baltijos šalis, tačiau jos nenori pirkti dėl politinių priežasčių, norėdamos išlikti energijos stokojančiomis valstybėmis su didžiuliais elektros tarifais.
Ekspertai patikrins elektrinę
Pirmadienį Baltarusijos atominėje elektrinėje pradėjo dirbti TATENA ekspertai.
"TATENA operacinės saugos misija (Pre-OSART) pradėjo darbą BelAE aikštelėje", – sakoma Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime.
Ekspertų grupė, vertindama, kaip Baltarusija įgyvendina anksčiau organizacijos pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas dėl elektrinės eksploatavimo saugos, ištirs reikiamas medžiagas ir aplankys AE objektus. Darbai bus organizuojami 11-oje sričių, įskaitant atominės elektrinės eksploatavimą, radiacinę saugą, ekstremalių situacijų planavimą ir reagavimą bei avarijų valdymą. Prieš pradedant misiją, grupės vadovas Jurijus Martinenka išreiškė padėką Baltarusijai už bendradarbiavimą.
"Manome, kad šis kvietimas yra jūsų reguliavimo institucijų ir Baltarusijos AE įsipareigojimo pasiekti aukščiausią visų rūšių branduolinės energijos saugos lygį rodiklis", – sakė jis.
Tokios TATENA misijos Baltarusijoje vyksta reguliariai nuo 2010 m. Iki šiol Baltarusija įvykdė visas agentūrų misijas, rekomenduojamas šalims, statančioms pirmąją atominę elektrinę. Misijos buvo sėkmingos, TATENA stočiai priekaištų neturėjo. O rugsėjį organizacijos generalinis direktorius Rafaelis Grosis dar kartą pažymėjo, kad TATENA, kaip techninių ekspertų organizacija, nemato priežasčių, kodėl BelAE negalėtų būti pradėta eksploatuoti. Tada jis patikino, kad agentūra ir toliau rems BelAE projektą.
Įrodyta darbais
Nepaisant to, kad antrasis energijos blokas dar nebuvo pradėtas eksploatuoti, o BelAE per metus dažnai būdavo "uždaryta" visokiems patikrinimams, jėgainė jau duoda pirmuosius rimtus rezultatus. Nuo įtraukimo į bendrą energetikos sistemą 2020 m. lapkričio mėn. pirmasis BelAE energijos blokas pagamino 4,3 milijardo kilovatvalandžių elektros energijos, o tai leido pakeisti 1,2 mlrd. pusiausvyrą. Tai pareiškė Baltarusijos energetikos ministras Viktoras Karankevičius susitikime su Gardino CHPP-2 darbo kolektyvu.
2007 metais 95 procentus šalies kuro ir energijos balanso užėmė gamtinės dujos. Anksčiau, 25-ajame Baltarusijos energetikos ir aplinkosaugos forume "Energy Expo 2021", apie tai pranešė AE vyriausiojo inžinieriaus pavaduotojas gamybai ir techninei priežiūrai, BelAE Gamybos ir techninio skyriaus vadovas Borisas Paramonovas.
"Pradėjus eksploatuoti BelAE, ši dalis sumažės iki 60 proc., tai yra, kasmet sutaupysime apie 4,5 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų. Tai taip pat leis pagerinti šalies energetinį saugumą bei sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją", – sakė jis.
BelAE yra labai perspektyvus projektas, kuris vis dar įgauna pagreitį, sako Olegas Kalenovas, Rusijos Plechanovo ekonomikos universiteto pramonės ekonomikos docentas.
"Šiandien Baltarusijos dujų suvartojimas siekia apie 18–20 milijardų kubinių metrų per metus. Jėgainė turėtų jį sumažinti 4,5 milijardo kubinių metrų. Jei kalbėtume apie elektrą, Baltarusija suvartoja apie 36–37 milijardai kilovatvalandžių per metus. Be to, daugiau nei 90 procentų energijos pagamina rusiškos dujos. Paleidus BelAE, bus galima papildomai pagaminti 18,5 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos", – sakė ekspertas.
Anot jo, pilnai pradėjus eksploatuoti elektrinę, Baltarusijos vidaus poreikių elektros energija bus patenkinta apie 40 proc.
"Be to, pažymėtina, kad BelAE buvo pastatyta diversifikuojant kuro ir energijos išteklius bei tiekėjus. Atsižvelgiant į atominės elektrinės statybas, ženkliai padidės eksporto potencialas, o tai leis tiekti elektrą įvairioms rinkoms", – sakė Olegas Kalenovas.
Šūvis į koją "lietuviškai"
BelAE per metus galės pagaminti apie 18 milijardų kilovatvalandžių elektros, o šis kiekis yra perteklinis tik vidaus vartojimui, sako Stanislavas Mitrachovičius, pagrindinis FNEB ekspertas, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės tyrėjas.
"Idealiu atveju Baltarusija turėjo iš anksto pasirūpinti, kad dalis metalurgijos, chemijos ir kitų pramonės šakų iš dujų būtų perkelta į elektrą, tada iš 20 milijardų – keturi–penki milijardai kubinių metrų dujų, tačiau tolesnis pakeitimas įmanomas tik tuo atveju, jei kai kurios įmonės iš dujų perjungta į elektrą arba jau atidaromi nauji", – sako ekspertas.
"Bet kuri AE iš esmės yra elektros srovės šaltinis, kuris turėtų būti šalia kai kurių stambių vartotojų, kurie elektros energiją vartoja stabiliai ir dideliais kiekiais, – tęsia Baltarusijos nacionalinio energetikos instituto sektoriaus generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas. – Nes būtent pramonė yra toks stabilus ir daug energijos suvartojantis klientas bet kuriai elektrinei, ypač atominei".
Atominei elektrinei šis veiksnys yra svarbiausias, nes atominė elektrinė technologiškai silpnai pritaikyta staigiems pokyčiams generuojamos srovės tūryje – staigus sumažėjimas arba padidėjimas. Pasak jo, gamtinių dujų pakeitimas šalies kuro ir energijos balanse sumažins Baltarusijos "mėlynojo kuro" pirkimus, o tai leis respublikai gerokai sutaupyti, tačiau čia yra keletas svarbių "bet".
Ekspertas pažymi, kad daugiau nei prieš 10 metų priimdamos investicinį sprendimą dėl atominės elektrinės Baltarusijoje statybų, suinteresuotos šalys rėmėsi dviem punktais – Baltarusijos ekonomikos augimu ir pramonės gamybos lygiu (aukštesniu, nei yra dabar).
"Tai yra, iš tikrųjų, prieiname prie dviejų didelių prielaidų, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas statyti BelAE – tai mūsų šalies vystymasis ir užsienyje pagamintos elektros paklausa. <...> Tačiau niekas nesitikėjo, kad 2014, 2018 ir 2020 metais kils krizių, kurios neigiamai paveiks ekonomikos augimą ir politinį komponentą", – sakė Aleksandras Frolovas.
Be to, pažymi ekspertas, Lietuva pradėjo kovoti su atomine elektrine Baltarusijoje, pradėdama reikalauti iš kaimynų šios elektros nepirkti, nes tai neva "nesaugi" elektra ir elektrinė.
"Juk nesunku atspėti, kad Lietuvos vyriausybė turi žymiai daugiau kompetentingų branduolinės energetikos specialistų nei "apgailėtini" TATENA atstovai, atvykę į BelAE, ją ištyrę ir sakę, kad tai nuostabi atominė elektrinė, kurios veikimui nėra jokių kliūčių. Lietuva nėra kažkokia apgailėtina TATENA su savo apgailėtinais specialistais", – ironizuoja Aleksandras Frolovas.
"Žiūrėk, man atrodo, kad TATENA iš principo reikia likviduoti ir pakeisti ją Lietuva, kad ji prižiūrėtų visas pasaulio atomines elektrines, nes ten sėdi žmonės, kurie mato kiaurai sieną ir jiems net nereikia atvykti, kad asmeniškai įsitikintų elektrinės saugumu... Kažkodėl ateina "kvailiai" iš TATENA, žiūri, tikrina, sukasi, o Lietuvai užtenka tik pažiūrėti iš už sienos ir padaryti išvadą, kad atominė elektrinė bloga ir ją reikia uždaryti. Tam tikras pavydas matomas tokiame Lietuvos elgesyje", – sakė ekspertas.
"Paaiškinsiu, kad viena iš sąlygų Lietuvai įstoti į Europos Sąjungą buvo Ignalinos atominės elektrinės uždarymas. O dėl tos elektrinės Lietuva tuo metu buvo energijos pertekliaus šalimi, galinčia tiekti elektrą kaimynams ir užsidirbti papildomų pinigų. O dabar Lietuva yra energijos stokojanti šalis, priversta pirkti energiją iš kitų šalių ir jau daugiau nei 13 metų kuria planus statyti naują atominę elektrinę. Tačiau kol ji kūrė planus – "Rosatom" pavyko susitarti su Baltarusija ir parengti projektą bei pastatyti ir pradėti eksploatuoti BelAE. O Lietuvos vadovybės atstovai visi laksto ir svajoja, kaip visa tai galėtų padaryti. Bet kažkas svajoja, o kažkas veikia. Ir tada tas, kuris svajoja, žiūri ir sako: "Ai ai, kaip tu galėjai!" Kalbant apie Lietuvą, problemos istorija siekia beveik dešimt metų nuo kalbų apie BelAE projektavimo pradžios", – tęsia Olegas Kalenovas.
"Lietuva yra šio infrastruktūros objekto priešininkė. Tam yra daug priežasčių. Lietuva buvo absoliuti branduolinės energijos naudojimo lyderė, jos teritorijoje esanti Ignalinos atominė elektrinė, gaminusi daugiau elektros nei sunaudojo visa respublika, pagaliau uždaryta, o klausimas dėl naujos modernaus tipo atominės elektrinės statybos lieka atviras iki šiol. Lietuvos pozicija, visų pirma, yra politinio pobūdžio ir daro didelę žalą ne tik jai pačiai, bet ir Latvijai bei Estijai.
"Baltijos šalyse tikrai yra skilimas, – pritaria Stanislavas Mitrachovičius. – Lietuva turi vieną poziciją – ji gana stipriai stengiasi kovoti su Baltarusijos valdžia, o Estija ir Latvija turi skirtingą poziciją – jos nori gauti elektros energiją iš Rusijos ir Baltarusijos. Todėl Latvija ir Estija jau skundžia Europos Komisijai Lietuvą, kas, mano nuomone, yra gana juokinga. Puikus įrodymas, ko vertas Baltijos šalių energetinis solidarumas, kurio iš tikrųjų nėra. Projekto perspektyvos energetinės krizės, su kuria pastaruoju metu susidūrė pasaulio bendruomenė, kontekste, branduolinė energetika gali išspręsti nemažai labai svarbių problemų – pirmiausia tai energetinio saugumo problemą", – mano Olegas Kalenovas.
"Branduolinė energija turi nemažai privalumų. Visų pirma, jos grynumas.
"Energijos gamyba kontroliuojamų branduolinių reakcijų procese jokiu būdu neteršia atmosferos, nesukelia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nesukelia didelės vandens ir dirvožemio taršos. Antra, tai didelis efektyvumas. Pavyzdžiui, vieno kilogramo prisodrinto urano arba plutonio panaudojimo efektas prilygsta 50 tonų naftos. Trečia, tyrimai rodo, kad branduolinis kuras iki galo nepagaminamas, o uranas gali būti panaudotas pakartotinai po regeneracijos reaktoriuje – numatoma pereiti prie beveik uždaro kuro ciklo, kas sumažina išmetamų atliekų kiekį. Ir pagaliau branduolinės energijos gamyba yra gana saugi gamyba, nes sauga yra pagrindinis reikalavimas atominei elektrinei. Taip pat ji nepriklauso nuo oro sąlygų ir gali veikti 24 valandas per parą. Todėl efektyvaus BelAE veikimo svarbą sunku pervertinti", – sakė ekspertas.
Aleksandras Frolovas mano, kad šiandien apie projektą susidarė gana prieštaringas vaizdas. Viena vertus, pažymi jis, Baltarusijai tai yra didelis proveržis, garantas sustiprinti elektros energijos tiekimo stabilumą visų kategorijų vartotojams šalies viduje. Kita vertus, užduočių, kurias šiuo metu turėjo išspręsti BelAE, užbaigtumas negali būti išspręstas dėl mažesnių, nei buvo prognozuota, ekonomikos plėtros tempų, taip pat dėl Lietuvos pozicijos, leidžiančios manyti, kad ši elektrinė nesaugi, nors TATENA teigia kitaip.
"Nepaisant to, dabartinėje situacijoje Baltarusijai užtenka tiesiog palaukti. Juk AE nėra projektas, kuris vykdomas remiantis penkerių-šešerių metų perspektyva. Šis projektas gyvuos 40-50 metų. Elektrinės eksploataciją galima pratęsti, viskas bus gerai... Maždaug pusę amžiaus ši atominė elektrinė užtikrins elektros energijos gamybą. Ir jei dabar yra politinis pasipriešinimas iš BelAE gaunamai elektrai, tai ne faktas, kad ji neišnyks šio dešimtmečio viduryje ar pabaigoje, ar dar po kelerių metų", – apibendrino Aleksandras Frolovas.
Baltarusijos atominė elektrinė
Atominė elektrinė Astrave statoma pagal rusišką projektą VVER-1200, kuris atitinka visus TATENA saugos standartus. BelAE sudaro du energijos blokai, kurių kiekvieno galia yra 1200 MW. Pirmojo energijos bloko fizinis paleidimas įvyko 2020 metų rugpjūtį, lapkričio mėnesį jis buvo įtrauktas į bendrą šalies energetikos sistemą. Antrasis BelAE blokas Astrave yra parengtas 90 proc. Jis bus pradėtas komerciškai eksploatuoti 2022 m.
Apie tai vicepremjeras Jurijus Nazarovas paskelbė spalio 28 dieną per bendrą Respublikos Atstovų rūmų ir Tarybos posėdį. BelAE pagaminta elektra tiekiama į visus šalies regionus. Tai tapo įmanoma įgyvendinus daugybę priemonių atominei elektrinei integruoti į Baltarusijos energetikos sistemą.
Taip respublikoje nutiesta apie 1,6 tūkstančio kilometrų aukštos įtampos elektros tinklų, modernizuotos keturios magistralinės elektros pastotės, pradėta eksploatuoti aukštųjų technologijų 330 kilovoltų pastotė "Postavy". 20-yje energetikos objektų pradėti eksploatuoti modernūs 916 megavatų bendros galios elektriniai katilai, kurie jau naudojami didelėms gyvenvietėms šildyti.