VILNIUS, lapkričio 4 — Sputnik. Mokslininkai mano, kad ateityje Žemės atmosfera grįš į savo būseną, kokia buvo prieš daugiau nei du milijardus metų, kai joje buvo daug metano ir mažai deguonies. Apie tai praneša mokslinis portalas "ScienceAlert".
Pasak mokslininkų, Žemė gali grįžti į tokią būseną, kokia buvo prieš vadinamąją "deguonies katastrofą" maždaug prieš 2,4 mlrd. metų.
"Deguonies katastrofa" — tai laikotarpis, kai Žemės atmosferoje ir sekliame vandenyne pirmą kartą padidėjo deguonies kiekis. Geologiniai, izotopiniai ir cheminiai duomenys rodo, kad biologiškai gautas molekulinis deguonis pradėjo kauptis Žemės atmosferoje ir pavertė ją iš silpnai redukuojančios atmosferos, praktiškai be deguonies, į oksiduojančią atmosferą, kurioje yra daug deguonies, dėl ko išnyko daug Žemėje esančių anaerobinių rūšių.
"Modelis rodo, kad atmosferos deoksigenacija su staigiu atmosferos deguonies sumažėjimu iki lygio, primenančio Archeos žemę, greičiausiai bus sukelta prieš drėgnų šiltnamio sąlygų Žemės klimato sistemoje atsiradimą ir prieš didelį paviršinių vandenų iš atmosferos praradimą", — pranešė mokslininkai savo darbe.
Mokslininkai mano, kad kai toks momentas vėl įvyks Žemėje, tai bus kelio pabaiga žmonėms ir daugumai kitų gyvybės formų, kurioms reikia deguonies.
Mokslininkai pristatė išsamius Žemės biosferos modelius, atsižvelgdami į saulės ryškumo pokyčius ir atitinkamą anglies dioksido lygio sumažėjimą, nes dujos skaldosi didėjant šilumos lygiui. Kuo mažiau anglies dioksido, tuo mažiau fotosintezuojančių organizmų, tokių kaip augalai, o tai sumažins deguonies kiekį.
Mokslininkai anksčiau prognozavo, kad padidėjusi Saulės spinduliuotė ištrins vandenyno vandenis nuo Žemės paviršiaus maždaug po dviejų milijardų metų, tačiau naujas modelis, pagrįstas vidutiniškai 400 000 modeliavimų, teigia, kad sumažėjęs deguonies kiekis sunaikins gyvybę greičiau.
"Deguonies kritimas yra labai, labai staigus. Mes kalbame apie deguonies kiekį, kuris yra maždaug milijoną kartų mažesnis nei šiandien", — pranešė mokslininkas iš Džordžijos technologijos instituto Krisas Reinhardas (Chris Reinhard).
Remiantis Reinhardo ir mokslininko ekologo iš Toho universiteto Kadzumio Odzakio atliktais skaičiavimais, mikrobų gyvybė egzistuos dar ilgai po to, kai žmonės išnyks.