2024 metų prezidento rinkimų nugalėtoju vėl taps Vladimiras Putinas. Ne, ne Rusijoje – JAV, rašo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.
Tam net nereikia keisti Amerikos įstatymų – pakaks prezidentu išrinkti Donaldą Trumpą. Tai ne pokštas, o prognozė – artėjant prezidento rinkimams kažkas panašaus atrodys kaip Amerikos vidaus propaganda. Bet jie dar toli? Priklauso nuo požiūrio – lygiai prieš penkerius metus Donaldas Trampas buvo išrinktas prezidentu, o dabar jau švenčiame jo pralaimėjimo Džo Baidenui metines.
Bet jei Trampo pralaimėjimas buvo ruošiamas visus jo prezidentavimo metus (visa Amerikos žiniasklaida dirbo prieš jį), tai Baidenas su savo reitingu susidorojo pats. Jį remiančių dabar sumažėjo iki 38 procentų – tik dviem procentais daugiau nei Trampas turėjo praėjus metams po pergalės.
Tačiau Trampą demonizavo visas pasaulis, klijuodamas jam visas įmanomas etiketes – nuo misoginisto iki "Putino pudelio". O Baideną jie stengiasi palaikyti iš visų jėgų – ir nieko neįvyksta. Situacija dar blogesnė dėl jo viceprezidentės Kamalos Harris reitingų – būtent ji turėjo tapti Demokratų partijos kandidate kituose rinkimuose.
Demokratų pralaimėjimas neseniai vykusiuose gubernatorių rinkimuose Virdžinijoje patvirtina blogiausias jų prognozes: po metų jie neteks Kongreso kontrolės, o 2024-aisiais Trampas susigrąžins Baltuosius rūmus.
Ką daryti? Paleisti Putiną reiškia grįžti į didžiulę kampaniją prieš Trumpą kaip Rusijos įtakos agentą.
Tačiau tai juokinga, ypač kai atsiranda vis daugiau įrodymų, kad demokratai suklastojo Trampo ryšių su Rusija "įrodymus". Neseniai Jungtinėse Valstijose sulaikytas Igoris Dančenko, vienas iš britų žvalgybos agento Christopherio Steele'o parengto "Trampo dosjė" bendraautorių, yra tik pirmasis signalas apie tai, kas gali būti rasta "Vašingtono pelkės" dugne.
Juk visi supranta: Klinton štabas tyčia suklastojo "įrodymus" prieš Trampą, o tuomet specialiosios tarnybos buvo prijungtos prie milijardieriaus ir jo būstinės sekimo. Tai yra, prieš Trampą buvo surengtas tikras sąmokslas – ir jei jo spyruoklinis tyrimas baigsis, smūgis bus nukreiptas į visą Demokratų partijos viršūnę ir Obamos-Baideno administraciją.
Ir jei Trumpas laimės 2024 m. rinkimus, jis padarys viską, kad įrodytų, jog sąmokslas egzistuoja. Taigi išeina, kad demokratai (tiksliau, "giluminė valstybė", "Vašingtono pelkė") tiesiog neturi išeities: jiems reikia bet kokia kaina užkirsti kelią naujai Trampo kadencijai. Ir nors toliau įrodi nėti jo "rusiškus ryšius" yra ne tik juokinga, bet ir nuostolinga – juk atsakydamas Trampas primins, kad patys demokratai juos sugalvojo ir vis tiek už tai atsakys – demokratai tiesiog neturi kitos išeities.
Jie nėra – ir nebus – stiprūs kandidatai, politikai, galintys kurstyti mases ir tapti atsvara Trampui. Todėl 2024 metų kampanija turės būti modeliuojama pagal 2020 metų modelį – demonizuojant Trumpą, gąsdinant tuo rinkėjus. Ir rusiškos temos čia neišvengsi – visgi, šį kartą demokratai susitelks ne į Trampo ryšius su Rusija, o į tai, kad jis naudingas Rusijai, į tai, kad jo pergalė iš tikrųjų yra Putino pergalė.
Na, apie tai, kad jis "toks pats, kaip Putinas". Jau pradeda ryškėti šios kampanijos kontūrai. Pastarosiomis dienomis buvo keli interviu su buvusia Trampo patarėja Fiona Hill – ji ką tik išleido knygą "You've Got Nothing to do Here". Britų kilmės viena pirmaujančių Rusijos eksperčių Amerikoje, pasakoja ne tik apie savo darbą Baltuosiuose rūmuose (2017–2019 m. buvo Rusijos ir Europos direktorė Nacionalinėje saugumo taryboje), bet ir apie ateitį.
Pasak jos, demokratų pralaimėjimas Virdžinijoje yra nerimą keliantis ženklas, kad JAV yra "pasirengusios vėl priimti Donaldą Trumpą, o tai savo ruožtu gali lemti Amerikos demokratijos mirtį".
Taip, ir dabar šią prognozę patvirtins įrodymai iš paties Trampo aplinkos, nes Hill viską pastebėjo ir išanalizavo, pamatė, kad Trumpas yra toks pats kaip Putinas, vadinasi, jis pavojingas demokratijai: "Jis tikrai žavėjosi Putinu, aš tai mačiau savo akimis. Putinas jam įkūnijo tokį lyderio tipą, kokį matė pats, ir tai neturi nieko bendra su jo požiūriu į Rusiją. Putiną jis suvokė kaip labai stiprų ir valdingą – Trampas dažnai vartojo šiuos žodžius Putino atžvilgiu.
Jo galios neriboja daugybė stabdžių ir atsvarų, Trampas matė jame labai turtingą ir labai garsų žmogų, kuris valdo šalį kaip savo verslą. Kai ką panašaus Hill yra sakiusi ir anksčiau – jos pastebėjimą pastebi ir kiti buvusio prezidento aplinkos žmonės. Apsvarstykite, pavyzdžiui, epizodą iš paskutinio Trampo ir Putino susitikimo Osakoje 2019 m. vasarą, apie kurį neseniai kalbėjo buvusi Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Stephanie Grisham: "Prasidėjus susitikimui, Trampo patarėja Fiona Hill manęs paklausė, ar pastebėjau Putino vertėją. Ji buvo patraukli brunetė ilgais plaukais, gražaus veido ir puikios figūros. Ji teigė įtarianti, kad Putinas galėjo tyčia tokią pasirinkti. Tai moteris, kuri atitrauktų prezidento dėmesį".
Tai yra, nuo šachtininko dukters, buvusios Nacionalinės žvalgybos tarybos darbuotojos, biografijos "Ponas Putinas: specialusis agentas Kremliuje" autorės, žvilgsnio nieko nepabėgs. Juk kaip subtiliai ji pastebi abiejų prezidentų panašumus: "Putinas yra šoumenas, aktorius... Trampas daro tą patį: jis visada yra scenoje, linksmina savo šalininkų minią. Jis paverčia politiką politiniu reginiu... Trumpas žaidžia nostalgiškomis nuotaikomis. Jis žada grąžinti Amerikai didybę; tą patį sako Putinas. Bet jis taip pat aneksuoja teritorijas. Didžioji dalis to, ką daro Trampas, yra panaši į tai, ką daro Putinas. Na taip, na taip – Putinas šoumenas, tai žino visi amerikiečiai, ne veltui jis nuolat važinėja po Rusiją apnuogintu liemeniu.
O Trampas, jį mėgdžiodamas, taip pat nori grąžinti didybę savo šaliai. Bet kas čia blogo, gali paklausti Amerikos rinkėjas? O Hill viską paaiškins: "Skirtumas tas, kad Trampas kariauja su valstybe, o Putinas ne. Tuo tarpu abu kuria kažką panašaus į plebiscito demokratiją... Trampas skiriasi nuo Putino tuo, kad jis nenori valdyti valstybės mechanizmais. Jis nori juos išardyti".
Trampas nori ardyti valstybės mechanizmus, kariauja su valstybe. Blogas, pavojingas žmogus. Tačiau problema ta, kad daugelis Amerikoje yra nepatenkinti tuo, ką Fiona Hill vadina valstybe, ir šis nepasitenkinimas visada buvo ir pastaraisiais metais tik stiprėjo.
Didžioji dalis amerikiečių federalinę valdžią Vašingtone visada laikė parazitu, papildomu antstatu virš valstijų – tačiau pastaraisiais dešimtmečiais apie tai net nekalbama.
"Vašingtono pelkė", "giluminė valstybė", netgi pakeitė išrinktą federalinę vyriausybę – Kongresą ir prezidentą. Valdo nepasirinkta kasta, o Trumpo prezidentavimas tikrai parodė savo galią. Visus ketverius metus "giluminė valstybė sėkmingai blokavo nepageidaujamo prezidento veiklą – tai nenuostabu, turint omenyje jo pažadus nusausinti "Vašingtono pelkę".
Taigi Hill teisi: Trumpas norėjo išardyti paralelinę valstybę, dėl kurios jo nekenčia. Ir tikrai yra panašumo su Putinu – su tuo, ką jis padarė 2000-aisiais, kai atėjo į valdžią šalyje, kurią valdo "ofšorinės aristokratijos", korumpuotų valdininkų ir provakarietiško "intelektualinio elito" oligarchų aljansas.
Putinui pavyko nugalėti šį parazitą – dar ir dėl to, kad mūsų "giluminė valstybė" dar buvo jauna, ji dar nespėjo įleisti gilių šaknų ir supinti savo čiuptuvus apie viską ir visus. Priešais Trampą stovėjo ne tik senas, bet ir visagalis organizmas – nenuostabu, kad staigiam prezidentui nepavyko nugalėti drakono. Bet bent jau bandė ir bandys dar kartą – 2024 m.
Su Putinu kaip modeliu? Taip, ir iki 2024 metų daugumai amerikiečių tai gali būti ne demotyvatorius, o papildomas argumentas balsuojant už Trampą. Tikintis išgelbėti JAV nuo jas griaunančios "giluminės valstybės".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.