Bet kokiu atveju Lenkijos pusės pareiškimai atrodo vis karingesni ir ribojasi su isterija. Jau dabar pasigirsta raginimų įsikišti NATO, vis dažniau vartojamas žodis "karas". Labiausiai į akis krenta raginimai taikyti sankcijas ne tik Baltarusijai, bet ir Rusijai, kuri neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta, rašo RIA Novosti autorius Vladimiras Kornilovas.
Tiesa, nuolatiniai Rusijos kritikai jau rado "neginčijamų įrodymų", kad Kremlius susijęs su visomis problemomis: skrydžių tvarkaraštį, kuriame buvo atrasti skrydžiai Maskva – Minskas (ir tai pateikiama kaip sensacija).
Bet apie viską paeiliui. Priminsime, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sąžiningai perspėjo Europą apie gresiančias problemas su migrantais iš karto po naujų sankcijų Baltarusijai įvedimo šį pavasarį. Gegužės pabaigoje, kalbėdamas su parlamentu, jis sakė: "Stabdėme narkotikus ir migrantus – dabar valgysit ir gaudysit patys".
O birželį per Didžiojo Tėvynės karo pradžią mininčius renginius Lukašenka sakė: "Šie pamišėliai – čia pat, netoliese – laukia mūsų pagalbos. Jie reikalauja sustabdyti nelegalią migraciją... Tūkstančiai ir tūkstančiai nelegalių migrantų veržiasi į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Iš mūsų reikalauja, kad apsaugotume juos nuo kontrabandos, nuo narkotikų. Tik noriu paklausti: jūs ten visai pakvaišot? Jūs sukėlėte prieš mus hibridinį karą ir reikalaujate iš mūsų, kad jus saugotume, kaip ir anksčiau?"
Mažai kas Vakaruose tada atkreipė dėmesį į šiuos Baltarusijos prezidento žodžius. Kažkas nusijuokė, kažkas nubraukė. Kaip matome dabar, be reikalo. Didėja migrantų (pirmiausia iš Artimųjų Rytų ir Vakarų Azijos šalių) srautai, pavienės krizinės situacijos kyla įvairiose Baltarusijos sienos su Lietuva ir Lenkija vietose.
Jei anksčiau kiekviename epizode buvo skaičiuojama šimtai pabėgėlių, tai nuo šio pirmadienio kalbame apie tūkstančių migrantų kolonas, tarp kurių yra daug vaikų ir paauglių.
Europa jau 2015 m. matė vaizdą, kurį matome Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, kai skirtingų šalių pasieniečiai stumdė vieni kitiems nekviestus svečius, vežė per sienas, kad jų atsikratytų, ir statė užtvaras, kad neleistų patekti į savo teritoriją.
O vėliau europiečiai susikivirčijo tarpusavyje, keisdamiesi abipusiais kaltinimais savo kaimynams. Tačiau dabar agresijos ir panikos lygis yra eilės tvarka didesnis. Pavojaus signailai stiliumi "Tėvynei gresia pavojus!" sklinda iš Lenkijos televizorių ekranų. Buvęs diplomatas, dirbęs Lenkijos ambasadoje Baltarusijoje, o dabar politikos analitikas Vitoldas Jurašas, kalbėdamas per TVN24, visuomenei paaiškino: "Mes susiduriame su realia agresija. Matome, kaip Baltarusijos kariai puola sieną. Taijau ne hibridinis karas, tai karas de facto. Žinoma,mes nešaudom vieni į kitus, todėl galiu nuraminti visus, kurie nerimauja: rusų tankai čia neateis. Bet rusų tankai gali pasirodyti mūsų pasienyjei, o tai dramatiškai keičia situaciją".
Tiesą sakant, pagal Jurašo ir daugelio lenkų apžvalgininkų versiją, visa ši situacija pasienyje su Baltarusija buvo pradėta pirmiausia siekiant "suteikti rusams priežastį dislokuoti savo ginkluotąsias pajėgas Baltarusijoje". Tarsi Maskvai ir Minskui tam reikėtų ieškoti papildomų priežasčių.
"Abrams" tankų atsiradimas prie rytinių Lenkijos sienų, planai ten kurti amerikiečių karines bazes, NATO karinių pajėgų stiprinimas Baltijos šalyse yra pakankama priežastis Rusijai ir Baltarusijai sukurti bendrą gynybos erdvę, paskelbta šių metų rugsėjį. O migrantai su tuo visiškai neturi nieko bendra.
Tačiau kaltinimai Rusijai Lenkijoje skamba kasdien ir jau ilgą laiką nereikalauja jokių įrodymų. Be to, lenkus labai skatina jų Europos partneriai. Jie specializuojasi kurstyti antirusiškas baimes. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos vyriausiasis kremlinologas Edvardas Lukasas leidinyje "The Times" aiškiai leidžia suprasti, kad už padėties Lenkijos pasienyje paaštrėjimo slypi Rusija (na, kas kitas?), iškeldamas dilemą Varšuvai: "Jei lenkai atsakys jėga, jų veiksmai atrodys žiaurūs ir neapgalvoti. Jei neatsakys, atrodys silpni.
Lukas daro išvadą: "Rusija tiria mūsų silpnąsias vietas visuose frontuose, pasitelkdama gudrybes, blefą ir bauginimus. Ji tiria visuomenės jautrumą migracijai, aukštas energijos kainas ir mūsų aljansų silpnybes. Mums reikia sistemingo, koordinuoto atsako, kuris padidintų mūsų atsparumą ir stiprinimą. Reikia imtis atsakomųjų priemonių, kad būtų užkirstas kelias bet kokioms provokacijoms ateityje. Iš čia ir ketinimas kreiptis pagalbos į NATO".
Šią mintį pirmasis išsakė buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, sakydamas: "Galbūt laikas pagalvoti, ar atėjo laikas pradėti įgyvendinti ketvirtąjį NATO (Chartijos. – Sputnik) straipsnį. Jei mūsų sienai gresia fizinis spaudimas dalyvaujant baltarusiams, turiu omenyje Baltarusijos tarnybas, tai man tai yra priežastis pradėti konsultacijas Šiaurės Atlanto aljanso rėmuose.
Tada šią tezę perėmė daugelis žiniasklaidos priemonių ir, sprendžiant iš lenkų pasisakymų, anksčiau jiems pritarė NATO. Pabrėžtina, kad tai dar ne penktasis NATO Chartijos straipsnis, numatantis iš išorės užpultos Aljanso narės ginkluotą apsaugą. Ketvirtajame straipsnyje kalbama tik apie konsultacijas tuo atveju, jei "kyla grėsmė kurios nors iš susitariančiųjų šalių teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui".
Tačiau lenkų analitikai jau dabar ryžtingai ragina ruoštis ginklų panaudojimui ir, žinoma, sankcijų prieš Minską stiprinimui. Ir tada pasigirsta balsas iš kaimyninės Vokietijos.
"ES ruošia sankcijas Baltarusijai. Bet kaip dėl Kremliaus?" – klausia valstybinė naujienų agentūra DW.
Rusijos sąsajų su krize "įrodymas" atrodo gana paprastas: "Be Rusijos sutikimo Lukašenka – ir šios bendros Briuselio diplomatų nuomonės – nebūtų pradėjęs tokios užsitęsusios ir vis stiprėjančios migracijos atakos prieš ES". Kaip matote, viskas paprasta: yra "bendra nuomonė", ir to tokiems kaltinimams visiškai pakanka.
Tačiau pagrindinį kozirį paruošė Vokietijos geltonasis laikraštis "Bild" ir liūdnai pagarsėjęs jo autorius Julianas Röpke. Visą savo veiklą jis skyrė "šventajam karui" prieš Rusiją. Dėl šios manijos per Sirijos karą jis buvo pramintas "džihadžiu Julianu", pagarsėjusiu dėl daugybės netikrų kaltinimų Rusijai. Tačiau dabar jis pranoko pats save radęs nepaneigiamą Putino ir Erdogano įsitraukimo į migracijos krizę prie Lenkijos sienų "įrodymą" – Minsko oro uosto skrydžių tvarkaraštį.
Tai ne pokštas, laikraštis "Bild" gana rimtai tvirtina, kad migrantus į Baltarusiją veža "Aeroflot" ir "Turkish Airlines". Vienintelis šio sensacingo pareiškimo "įrodymas" yra faktas, kad tvarkaraštyje yra skrydžiai Maskva – Minskas ir Minskas – Stambulas. Keista, kad migracijos krizės ES įkarštyje 2015 metais niekam nekilo mintis dėl to kaltinti Naująją Zelandiją ar Čilę, remiantis jų skrydžių jungtimis su Europos oro uostais.
Kaip matote, norint apkaltinti Rusiją, to visiškai pakanka. Na, o kadangi Rusijos kaltė "įrodyta", tai ir iš jų reikalaujama nedelsiant jai skirti sankcijas: iš pradžių – krovinių pervežimų uždarymu Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Tiesa, klausimas, kam tai atsilieps stipriau ištikus visiškos Europos tiekimo krizei (ypač kalėdinio išpardavimo sezono išvakarėse), kelia atvirą ten esančių ekspertų susierzinimą.
Tačiau yra ir kita problema, susijusi su Vakarų veidmainiavimu ir dvigubais standartais. Krizė Lenkijos pasienyje skaudi, bet dar ne katastrofiška. Per Baltarusiją į ES atvykusių migrantų skaičius siekia tūkstančius: Vokietijos duomenimis, šiemet tokių atvejų užfiksuota 8400. Ir visa tai vyksta paaštrėjusios nelegalios migracijos iš Europos Sąjungos į Didžiąją Britaniją krizės fone.
Jau dabar yra dešimtys tūkstančių žmonių. Vien praėjusį trečiadienį, Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, į Albioną pateko 853 žmonės – ir tai tik tie, kurie įkliuvo teisėsaugos pareigūnams. Daugelis Londone dėl šios krizės kaltina Prancūziją: manoma, kad Paryžius nededa pakankamai pastangų, kad sušvelnintų situaciją ar net išprovokuotų nelegalių imigrantų antplūdį į salą. Dėl to kaltinami prancūzai – tai savotiškas kerštas už visus politinius ir ekonominius ginčus, kurie dabar įsiplieskė tarp amžinų "prisiekusių draugų".
Jei sutiksime su Europos Komisijos logika dėl Baltarusijos "hibridinės atakos prieš ES", tai lygiai taip pat Europos Sąjunga turėtų būti apkaltinta dėl "hibridinės atakos" prieš Didžiąją Britaniją ir atitinkamai reikėtų pareikalauti įvesti tas pačias sankcijos Briuseliui ir Paryžiui, kurias ketinama įvesti Minskui ir kažkodėl Maskvai, kuri neturi nieko bendra su visomis šiomis krizėmis. Tačiau raginimų nubausti Europą už jos sukeltas migracijos problemas dėl akivaizdžių priežasčių neskamba.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.