Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje

Profsąjungos išreiškė susirūpinimą dėl pareigūnų saugumo pasienyje

Profsąjungos tikisi, kad Lietuvos pareigūnams neteks tapti gyvuoju barjeru pasienyje su Baltarusija
Sputnik
VILNIUS, lapkričio 10 — Sputnik. Profesinės sąjungos tikisi, kad politikai adekvačiai įvertins situaciją ir imsis tokių priemonių, kurios padėtų išvengti tiesioginių konfliktų pasienyje su Baltarusija, praneša Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos spaudos tarnyba.
Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, grėsmės lygis Baltarusijos pasienyje auga, todėl tikimasi, kad atsakingi politikai įvertins, kokios gali būti pasekmės, jeigu teks jėga sulaikyti tokį žmonių kiekį, koks kėsinosi į Lenkiją patekti pirmadienį. Pareigūnai turi būti aprūpinti ir pasirengę suvaldyti bet kokias kritines situacijas.
"Dabar mes matome daug lūkesčių pareigūnams. Tuo pačiu tikimės, kad tai nėra tik vienpusis ryšys, užduočių delegavimas. Tikimės, kad formuodami 2022 m. biudžetą politikai realiai vertina prioritetus ir skaičiuodami poreikius krašto apsaugai, VRM sistemos pareigūnų nepaliks antraeilėse pozicijose, kaip būdavo iki šiol", — sako Soščekienė.
Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) pirmininkės Romos Katinienės teigimu, Lietuvos siena nėra tik Lietuvos – tai ir Europos sąjungos išorės siena. Jos saugumas turi būti užtikrinamas prioriteto tvarka, visomis įmanomomis priemonėmis.
"Tačiau pareigūnai negali tapti fiziniu barjeru gynyboje, pasitelkiant vien žmogiškuosius išteklius. Pastaruosius metus pirmose fronto linijose dirbantys valstybės pareigūnai susidūrė su ne viena krize. Nepaisant sudėtingų situacijų jie atsakingai atlieka savo pareigą, <...>. Tačiau tikimės, kad gyvų susirėmimų su agresyviais migrantais pasienyje pavyks išvengti", — susirūpinimą reiškė Katinienė.
Nuotraukos
Nelegalių migrantų stovykla Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje
Savo ruožtu Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (LPPPS) pirmininkas Jevgenijus Amelinas įsitikinęs, kad Lietuvai sienos apsaugos sistema yra pasirengusi atremti nelegalių migrantų iššūkius.
"Aš manau, kad mūsų politikai ir valdininkai tinkamai reaguoją į šią labai rimtą situaciją. Yra priimami teisingi sprendimai, ruošiamasi blogiausiems įmanomiems scenarijams. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kitos Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios statutinės įstaigos, taip pat krašto apsaugos sistema yra pilnai mobilizuotos. Vyriausybė priėmė sprendimą dėl nepaprastosios padėties, jam pritarė ir Seimas. Dabar pareigūnams vykdyti savo pareigas yra lengviau. Be to, aktyviai bendradarbiaujama su ES "Frontex" agentūra", – sako Amelinas.
Pasak LPPPS pirmininko, esama situacija reiškia didesnes darbo apimtis, didesnį darbo krūvį, didesnį pavojų pareigūnų sveikatai ar gyvybei, todėl VSAT pareigūnai gauna iki 50 proc. dydžio priemokas prie darbo užmokesčio.
Kartu jis pažymi, kad be piniginio skatinimo dar būtina išspręsti ir pareigūnų teisinio saugumo klausimus.
"Galiu priminti, kad krizės pradžioje Seimo kontrolierius pateikė išvadą, kurioje buvo teigiama, jog VSAT pareigūnai, grąžindami migrantus, tiesiogiai pažeidžia žmogaus teises. Visgi aš įsitikinęs, kad VSAT bei kitų tarnybų pareigūnai tiesiog vykdo Ekstremalių situacijų operacijos vadovo įsakymus ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas, todėl čia ir negali būti kalbų apie galimą jų teisinę atsakomybę. Su VSAT ir VRM atidžiai sekame padėtį ir esame pasirengę, jei tik bus poreikis, suteikti pareigūnams reikiamą teisinę ar kitokią pagalbą", – aiškina LPPPS pirmininkas.
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Seimas pritarė siūlymui pratęsti kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija
Paklaustas, ar Lietuva būtų pajėgi atremti ataką, kuomet vienu metu prie valstybės sienos yra keli tūkstančiai migrantų, Amelinas atsako teigiamai.
"Žinoma, niekas negali pasakyti kaip viskas atrodys realioje situacijoje. Tačiau aš matau, kad mes tinkamai ruošiamės blogiausiems scenarijams. Yra parengti reikiami planai ir veiksmų algoritmai, nuolat sekama ir vertinama situacija, mobilizuojamos, pildomos, perdislokuojamos pajėgos bei priemonės", — pareiškė jis.

Situacija Baltarusijos pasienyje su ES

Pirmadienį Baltarusijos valstybės sienos komitetas pranešė, kad prie Baltarusijos sienos su Lenkija susirinko didelė grupė pabėgėlių iš Rytų ir Afrikos šalių. Savo ruožtu Lenkijos valdžia teigė, kad tai yra "didžiausias bandymas jėga prasibrauti į šalį". Nelegaliai bandė įsiveržti į Lenkiją ir pjaustytuvais ėmė pjauti vielą, o Lenkijos saugumo pajėgos panaudojo ašarines dujas.
Tą pačią dieną Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre kilo riaušės.
Antradienį Seimas paskelbė nepaprastąją padėtį. Ji įsigalios nuo šių metų lapkričio 10-osios 00 val. 00 min. visame pasienio ruože prie Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija ir 5 kilometrus į valstybės gilumą nuo jo.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuva, Latvija ir Lenkija skundžiasi dėl pasienyje su Baltarusija didėjančio nelegalių migrantų skaičiaus ir kaltina Minską sukėlus migracijos krizę. Baltarusijos valdžia kaltinimus atmeta, pabrėždama, kad visiškai kontroliuoja savo šalies sienas.
Be to, Baltarusijos pasieniečiai nuolat praneša apie žiaurų Lietuvos ir Lenkijos saugumo pareigūnų elgesį su migrantais. Taip pat pati Lietuvos valdžia oficialiai pareiškia apie "išstumtus" iš šalies teritorijos nelegalius migrantus.
Migrantų krizė ES ir Baltarusijos pasienyje
Lietuvos prezidentas rado naują dingstį prašyti Europos Sąjungos pinigų