Vienas didžiausių miestų netrukus atsidurs po vandeniu

Dėl visuotinio atšilimo Indonezijos sostinei iškilo pavojus būti užtvindyta
Sputnik
VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Indonezijos sostinė ir didžiausias jos miestas Džakarta gali atsidurti po vandeniu jau iki 2050 metų. Apie tai rašo "Phys.org" su nuoroda į Nacionalinę tyrimų ir inovacijų agentūrą.
Specialistų teigimu, jei nebus imtasi reikiamų priemonių globalinio atšilimo padariniams mažinti, iki amžiaus vidurio bus užtvindyta mažiausiai 25 proc. miesto.
Mokslininkai įvardijo galimus žmonijos išnykimo terminus
Temperatūros kilimas lemia trijų ledyninių planetos regionų tirpimą: Antarktidos, Grenlandijos ir Himalajų. Tai palaipsniui kelia vandenynų lygį ir kelia pavojų Žemės pakrančių rajonams. Padėtį dar labiau pablogina klimato kaitos sukelti smarkūs ciklonai ir potvyniai, taip pat smarkios liūtys.
"Šioms problemoms spręsti reikia didelių pastangų", — sakoma straipsnyje.
Naujausi Bogoro žemės ūkio universiteto (IPB University) tyrimai parodė, kad 2019–2020 metaisskirtingoms Džakartos vietoms iškilo 1,8–10,7 centimetro potvynių pavojus. Viena iš šio reiškinio priežasčių — miesto gyventojų masinis požeminio vandens naudojimas. Tai sukuria tuščias erdves po šalies sostine ir provokuoja dirvožemio nusėdimą. Tuo pačiu metu Pasaulio vandenyno lygis auga: dabar jis yra 13-20 centimetrų aukštesnis nei 1900 metais.
Mokslininkai išsiaiškino, kas nutiks Baltijos jūrai iki amžiaus pabaigos
Straipsnyje minima, kad net JAV prezidentas Džo Baidenas liepą patarė Indonezijai per dešimt metų perkelti sostinę į kitą vietą, nes Džakarta dėl klimato kaitos gali būti užtvindyta.
Mokslininkai ne kartą atkreipė dėmesį į būtinybę sušvelninti visuotinį atšilimą Žemėje. Už tai daugiau nei 190 šalių pasirašė Paryžiaus susitarimą, numatantį sulaikyti temperatūrą planetoje nuo pusantro iki dviejų laipsnių ribose. Pagal šį planą valstybės turi imtis priemonių prisitaikyti prie klimato kaitos, mažinti emisijas ir pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių.
Pranašaujami katastrofiški pakrančių pokyčiai amžiaus pabaigoje