"Visuomenės atmatos", "piktybiniai bedarbiai", "degradai" ir t.t., ir pan. Ir tai tik lyriniai influencerių, kitų žinomų visuomenės veikėjų nukrypimai nuo bendros tendencijos.
Kokia ta tendencija?
"Vakcinuoti žmonės turi pradėti persekioti antivakserius, nes jie yra kaip maras, neša mirtį.... siūlau: organizuoti lokaliai grupes prieš antivakserius...", — dar vasarą lietuviškoje veidaknygėje siūlė buvęs Atkuriamojo Seimo Aukščiausios Tarybos Apsaugos skyriaus vadas Artūras Antanas Skučas.
Skučas ne šiaip koks skučas. Visažinė Vikipedija Artūrą Antaną Skučą pristato kaip Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį, kaip vieną iš Sąjūdžio pagrindinių įkūrėjų, kaip pagrindinį Sąjūdžio Žinių redaktorių, organizatorių. Skučas kūrė sukarintus savanorių būrius. Vėliau, Aukščiausios Tarybos Apsaugos Skyrių, kuriam ir vadovavo iki 1993 m. Kitaip tariant, rūpinosi faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio asmens apsauga. Skučas buvo Landsbergio asmens sargybinis.
Taigi ponas Skučas žino kokia turi būti "mentalinė tendencija" Lietuvoje.
Skučas ne vienintelis, kuris instinktyviai užuodžia ir sociumui populiarina reikiamą srovę. Kitas toks ponas, — garsus influenceris Andrius Tapinas prezidentą, į kurį bent iš pagarbos savo valstybei, reikėtų kreiptis "Jo Ekscelencija", pavadina paniekinamu rusišku "čmo".
Andrius Tapinas savo veidaknygėje savo veido ir minčių nuo sociumo nė neslepia. Jis pozicionuoja. Ir visomis komunikacinėmis priemonėmis Lietuvos sociumą formuoją pagal reikiamą kryptį.
Andrius Tapinas prieš kelias savaites savo Facebook laiko juostoje: "Mintys po šiandienos Gitano fejerverkų. Glušas. Nu koks glušas. Nu koks glušas tokiu metu taip elgtis. Ne glušas, bet nori laimėti antrą kadenciją bet kokia kaina. Net ir žmonių gyvybių. Tada tiesiog strateguojantis. Čmo".
Jei kas panašiai atsilieptų apie homoseksualų asmenį kiltų pasipiktinimo skandalas dėl asmens orumo įžeidimo.
Į bendrą tendencijos chorą įsijungia ir politikai.
Seimo narys Linas Slušnys savo veidaknygėje taip pat "parodė" tikrąjį veidą. Ne, nesavo, — Lietuvos prezidento.
Slušnys: "Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastaruoju metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite — ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto".
Slušnys drąsiai pareiškia Lietuvos žmonėms apie Lietuvos prezidentą: "Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą. Ir vardan ko visa tai, prezidente? Vardan antros kadencijos? Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus".
Šį pavasarį policija garsiai džiaugėsi virtualiuoju policininku. Ir pažymėjo, kad virtualaus policininko tikslas kovoti prieš neapykantos kurstymą lietuviškoje veidknygėje. Kur tas virtualus policininkas dingo?
Bet ką čia ta lietuviška veidaknygė. Tokią tendenciją, arba kaip pasakytų valdžios samdomi politologai, — naratyvą, diskursą, palaiko ir sisteminė žiniasklaida.
Populiariausias portalas — "Rimvydas Valatka. Prezervatyvas prezidentui".
Rimvydas Valatka ne šiaip koks valatka. Rimvydas Valatka — Lietuvos žurnalistas, publicistas, politikos apžvalgininkas. Valatka — Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.
Kitas populiarus portalas — "Arūnas Valinskas: Prezidente, jūs esate apgailėtinas, savimi besigrožintis mulkis".
Arūnas Valinskas ne šiaip koks valinskas. Arūnas Valinskas — TV laidų ir renginių vedėjas, prodiuseris. Kaip pats Valinskas mėgdavo sakyti — jis vienas iš trijų. Valinskas — buvęs Lietuvos Seimo pirmininkas. Vienas iš trijų aukščiausių Lietuvos vadovų.
"Vienas iš trijų" patyčių srovėje savo cinizmu pranoko pats save ir visus kitus kartu sudėjus.
Valinskas televizijoje: "peržengtos visos politinės elgsenos ir pagarbos ribos...". Ponas Valinskas samprotauja ne apie savo ribotumą. Iš televizijų ekranų ponas Valinskas politinės elgsenos ir pagarbos moko kitus. Be ribų.
Savo leksika sisteminė žiniasklaida sistemingai vejasi lietuvišką veidaknygę.
Patyčios nuasmenina ir tampa bendru Lietuvos veidu.
Pasiskiepiję ar nesiskiepiję — jokio skirtumo. Pandemija antrame plane. Ji pati plano dalis.
Vyksta valdžios galių žaidimai. Nes prezidento kadencija perkopė į antrą pusę. O tai reiškia kad artėja Prezidento rinkimai.
Prezidentas vetavo įstatymo pataisas, pagal kurias nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID—19. Tačiau kitą dieną 68 balsais "už" parlamentarai nusprendė, kad Jo Ekscelencijos vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Vėliau Seimo nariai veto visiškai atmetė ir vis dėlto priėmė mokamų testų įstatymą.
Balsavimas dėl šio klausimo Seime taip pat buvo testas. Testas valdančiajai daugumai — ar ji pajėgi surinkti 71 balsą, reikalingą prezidento veto atmetimui ir įstatymo priėmimui.
Balsavimas, Seimą padalinęs beveik per pusę, žymi aiškią Vyriausybės ir ją sudariusios valdančiosios daugumos bei opozicijos priešpriešą. Ir konfrontaciją su Jo Ekscelencija.
Testų apmokestinimo klausimas stipriai poliarizavo Seimą ir visuomenę.
Šiuo prezidento veto iš principo paneigiamas priemonių, kurias taiko Vyriausybė, tikslingumas. Iš esmės yra keliamas klausimas, ar ši Vyriausybė sugeba valdyti situaciją šalyje. Pats įstatymo klausimas valdantiesiems yra antraeilis. Dabar svarbiausia įrodyti, kad valdančioji dauguma iš tikrųjų yra. Ir jai užtenka balsų norimiems sprendimams priimti.
Galia rodo prezidentas. Jo Ekscelencija siekia parodyti valdantiesiems jų galių ribas. Jų vietą.
Ateityje klausimų, kurie pradės skaldyti valdančiąją koaliciją ir dar labiau supriešins visuomenę daugės. Partnerystės įstatymas, Stambulo konvencijos neįtraukimas į Seimo darbotvarkę jau rodo koalicijos silpnumą.
Balsuojant dėl testų tam tikrų profesijų atstovams apmokestinimo valdantieji būtinai bandys išvengti šio silpnumo ženklo.
Todėl valdantieji žiūri į prezidento veto kaip į rimtą iššūkį jų reputacijai, jų galiai. Jei nepavyks santykinai tokio nedidelio klausimo išspręsti savo naudai, bus anksčiau ar vėliau paklausta, ką ši valdžia apskritai daro valstybėje, kokia jos reali galia ir ką ji gali nuveikti?
Valdžios galių žaidimų fone emocinė ir psichologinė įtampa visuomenėje tik stiprėja. Patyčios socialiniuose tinkluose gali virsti fiziniu smurtu realiame gyvenime. Ar susilaikys valdžia nuo visuomenę erzinančių savo galių žaidimų?
Patyčių trendui susikirtus su valdžios galių žaidimo trendu visuomenėje gali kilti smurto protrūkis. Jį gali tekti suvaldyti jėga. Kaip sakoma, jėga yra — proto nereikia.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.