Trečdalis lietuvių ima paskolą naujai mašinai, dar trečdalis – senai remontuoti

Solidus Lietuvos lengvųjų automobilių parko amžius verčia vairuotojus skolintis naujos transporto priemonės įsigijimui, be to, neretai skolinamasi ir jau turimos remontui, rodo apklausa
Sputnik
VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Reprezentatyvi apklausa atskleidė, jog būtent automobilis dažniausiai tampa neplanuotų išlaidų šaltiniu – beveik kas trečias (31 proc.) šalies gyventojas skolinasi automobilio įsigijimui. Dar 31 proc. neturi finansinio rezervo, jei atsirastų neplanuotų sveikatos ar automobilio remonto išlaidų.
Medicinos banko inicijuotos "Spinter tyrimų" apklausos duomenimis, trečioje vietoje pagal pinigų skolinimosi dažnumą yra nekilnojamojo turto (NT) pirkimas (28 proc.), kuris Lietuvoje išlieka pagrindine paskolų gyventojams rūšimi.
Lietuvoje didinamas pradinis įnašas būsto paskoloms
Medicinos banko Komercijos departamento direktorius Julius Ivaška pažymi, jog rugsėjo pradžioje Lietuvoje buvo registruota beveik 1,6 mln. lengvųjų automobilių. Pasak jo, Lietuva, išsiskiria vienu seniausių transporto parkų Europoje — jo amžius viršija 16 metų. Dabar dažniausiai bandoma bent kažkiek atsinaujinti pasenusį savo automobilį, pakeičiant jį kitu.
Skolintis automobiliui Lietuvoje labiausiai linkę vyrai: net 33 proc. tam dairosi papildomo finansavimo. Šioje respondentų grupėje antroje vietoje (26 proc.) atsidūrė paskolos nekilnojamam turtui įsigyti. Tuo tarpu apklausoje dalyvavusios moterys prioritetą kaip tik teikė nekilnojamajam turtui (30 proc.), ir tik po to — automobiliui (29 proc.).
Poreikis ieškoti papildomo finansavimo automobiliui įsigyti priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Didžiausia dalis, arba 35 proc. didmiesčių gyventojų linkę imti būtent būsto paskolas, tuo tarpu 34 proc. – automobiliui. Kaimiškose vietovėse NT skolinasi 25 proc. čia gyvenančių respondentų, o automobiliui įsigyti – jau net 35 procentai. Pasak J. Ivaškos, tai nestebina, nes gyvenant regione susisiekimo klausimas gali būti itin opus.
Lietuvos gyventojai pradėjo dažniau imti būsto paskolas, praneša bankas
"Remiantis apklausos rezultatais, skolinimosi patirtis Lietuvoje prasideda būtent nuo automobilių. Pačioje jauniausioje 18-25 metų amžiaus respondentų amžiaus grupėje automobiliui įsigyti skolinasi didžiausia, net 31 proc. siekianti jaunuolių dalis. Vėliau aktualesnis tampa nekilnojamasis turtas, kol susiduriame su vyresnių nei 56 metai gyventojų grupe. Joje automobilio įsigijimo poreikis vėl aplenkia NT klausimus, atitinkamai šiems poreikiams skolinasi 34 ir 29 proc. apklaustųjų", — pastebi Ivaška.
Dar viena didelė – 31 proc. – grupė respondentų pripažino, kad skolinasi neplanuotoms išlaidoms, tarp kurių yra automobilio remontas, medicininė pagalba. Anot Ivaškos, tai eilinį sykį patvirtina faktą, kad gyventojų santaupų rezervo kiekis yra ribotas.
"Net ir užmerkiant akis į tokius ilgalaikius finansinius tikslus kaip pensija ar nemažai disciplinos reikalaujanti taisyklė turėti tiek santaupų, kad jų pakaktų pragyventi 6 mėnesius netekus turimų einamųjų pajamų, kas trečias gyventojas iš savo lėšų nesugeba padengti automobilio remonto išlaidų. Galbūt automobilis tikrai senas ir remontas didelis, kapitalinis, bet čia atsiduria ir skubūs medicininiai poreikiai ir tai kelia tikrai didelį nerimą. Net jei pinigų galima pasiskolinti nebrangiai, taupymo užmiršti ar ignoruoti jokiu būdu negalima", — teigia Ivaška.
Tyrimas: trečdalis gyventojų pajuto finansinės padėties pablogėjimą dėl pandemijos
Pasak jo, skubioms neplanuotoms išlaidoms skolinasi net 43 proc. jauniausios amžiaus grupės respondentų, tačiau apklaustųjų amžiui kirtus 56 metų ribą, tokių gyventojų sumažėja iki 28 proc.
Santaupų neturėjimas labai priklauso ir nuo to, kokias pajamas gauna namų ūkiai. Jei jos per mėnesį sudaro iki 300 eurų vienam šeimos nariui, neplanuotoms išlaidoms skolinasi 35 proc. apklaustųjų, tačiau viršijus 700 eurų — tik 20 proc. respondentų.
"Spinter tyrimai" gegužės 18-28 dienomis apklausė iš viso 1010 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.