VILNIUS, lapkričio 20 — Sputnik. Antibakterinės sidabro savybės ne visada naudingos — patekusios į žemę šios medžiagos nanodalelės gali sunaikinti naudingus mikroorganizmus ir paveikti maisto saugą. Pietų federalinio universiteto (SFedU) mokslininkai ištyrė sidabro nanodalelių poveikį dirvožemiui ir nustatė jų koncentracijos greitį chernozeme. Ekspertų teigimu, tokie rodikliai dar nėra sukurti niekur pasaulyje. Rezultatai skelbiami žurnale Plants.
Sidabro nanodalelės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl yra naudojamos daugelyje pramonės šakų, pavyzdžiui, maisto, tekstilės, medicinos. Tačiau dėl šių savybių jie, nukritę į žemę, gali sukelti nuodingą poveikį.
Taip gali nutikti gaminant, naudojant ar išmetus prekes. Mokslininkų teigimu, neigiamas sidabro nanodalelių poveikis dirvožemiui beveik nebuvo ištirtas.Pažymima, kad sidabro nanodalelės pasižymi antibakterinėmis savybėmis, todėl yra naudojamos daugelyje pramonės šakų, pavyzdžiui, maisto, tekstilės, medicinos Specialistai biotestavimo metodais tyrė sidabro nanodalelių poveikį dirvožemiui. Jie tyrė taršos iš juodžemio — vienos derlingiausių žemių pasaulyje — pasekmes.
Jo sudėtis tiesiogiai veikia produktų, kuriuos vartoja Rusijos gyventojai, saugą: patekusios į žmogaus organizmą tam tikros koncentracijos sidabro nanodalelės gali sutrikdyti medžiagų apykaitą, aiškino mokslininkai. Kaip pastebėjo specialistas, anksčiau kai kurie virusai išnykdavo, taip gali nutikti ir su SARS-CoV-2 15.11.2021 "Nustatėme, kad kuo labiau dirvožemis buvo užterštas sidabro nanodalelėmis, tuo labiau mažėjo jos derlingumas. Tai buvo nuspėjama.
Tačiau netikėtai buvo nustatyta, kad apsinuodijimo poveikis nepriklauso nuo sidabro dalelių dydžio: tiek nano, tiek mikro. -sidabro dalelės turėjo maždaug tokį patį neigiamą poveikį, o kitiems sunkiųjų metalų, tokių kaip varis, cinkas, chromas, nikelis, nanodalelės [1-100 nanometrų — Sputnik] buvo toksiškesnės nei mikrodalelės (0,1-100 mikrometrų — Sputnik]", — sakė Ekologijos ir gamtotvarkos katedros vedėjas Sergejus Kolesnikovas.
Atlikę tyrimą, mokslininkai pirmą kartą nustatė aplinkai saugią sidabro koncentraciją chernozemuose Rusijos pietuose — 4,4 mg/kg. Tai padės sukurti normas kitoms geografinėms vietovėms. Ekspertų teigimu, šiuo metu tokių duomenų nėra nė vienoje pasaulio šalyje. Taip pat vienas pagrindinių tyrimo rezultatų, anot specialistų, yra tai, kad sidabro nuodingas poveikis ryškiausias tik pirmą mėnesį nuo užteršimo momento. Tada palaipsniui atkuriamos ekologinės dirvožemio funkcijos. Ateityje mokslininkai planuoja nustatyti ir išbandyti būdus, kaip atkurti užterštą dirvą.