VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Antradienį Seimas pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktiems įstatymo pakeitimams, reglamentuojantiems pensijų mokėjimą.
Nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo formulė. Didžiausią teigiamą poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję – gavę didesnį atlyginimą bei turintys ilgesnį stažą – ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys senjorai.
"Siekiame užtikrinti oresnį gyvenimą vis dar didelę skurdo riziką patiriantiems šalies pensininkams. 2020 m. skurdo rizikos lygis tarp senjorų siekė 36 proc. Tikiuosi, kad mūsų pasiūlytas naujas pensijų didinimo modelis, dėl kurio didės tiek bendroji, tiek individualioji pensijos dalis, padės spręsti pagyvenusių žmonių skurdą ir atskirtį. Kitąmet pensijos augs apie 50 eurų", – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Bus siekiama, kad bazinė dalis ir jos įtaka bendroje pensijoje palaipsniui mažėtų, o individuali – didėtų, tačiau stažas ir toliau turės įtakos – jei jis viršys 30 metų, sparčiau bus indeksuojama bazinė pensijos dalis.
Ministerijos skaičiavimai rodo, kad 2022 metais vidutinė pensija didės nuo 450 Eur iki 465 Eur, 2024 m. – nuo 519 Eur iki 544 Eur. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.
Pensijos bus sparčiau indeksuojamos nuo 2022 metų sausio 1 dienos. Pensijų kėlimui papildomai reikės 138 milijonų eurų.
Anksčiau paaiškėjo, kad 2020 metais kad kas penktas gyventojas Lietuvoje gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Pensininkai laikomi viena labiausiai pažeidžiamų grupių Lietuvoje. 2019 metais šalis pateko į antilyderių penketuką tarps ES šalių pagal skurdo riziką pensininkams. Vyresnių nei 65 metų žmonių, kuriems gresia skurdas, dalis sudarė 18,7 proc.