JAV vėl propaguoja temą apie Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmę, kartojasi tai, kas įvyko šių metų pavasarį, rašo RIA Novosti autorius Piotras Akopovas.
O dabar baimė eskaluojama dar labiau: jau sklando kalbos, kad "Vašingtonas baiminasi invazijos gruodį, kai Rytų Europoje užšals dirvožemis, o tankai nebeklimps į purvą". Tai citata iš Vokietijos spaudos, tačiau pačiose Valstijose rašoma, kad laikas bėga ir reikia daryti ką nors kita, nei dėti "beviltiškas diplomatines pastangas, kad Putinas neįsiveržtų. Dėdami šias pastangas kai kurie Europos lyderiai net kalbėjosi su Rusijos vadovu asmeniškai".
Siaubas, europiečiai bando įtikinti Putiną nepulti Ukrainos, o jis ruošia "žiemos kampaniją"! Todėl mums skubiai reikia tartis su Senuoju pasauliu: "Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines šią savaitę lankėsi Briuselyje, kad informuotų NATO ambasadorius apie situaciją ir galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje", — rašo "The New York Times" ir priduria, kad nors "Rusija dar nenusprendė, ką daryti su kariais, sutelktais prie Ukrainos, JAV pareigūnai į šią situaciją žiūri rimtai ir nemano, kad tai yra blefas".
Kas čia per nesąmonė? Ar tikrai kas nors tiki, kad Rusija puola Ukrainą? Aišku, kad apie tai kalbama jau aštuntus metus, bet visada atrodė, kad tai tik propaganda – skirta pateisinti ir pasirengimą atlantizuoti Ukrainą, ir Europos ir Rusijos santykių ribojimą. O dabar, regis, JAV tikrai patikėjo tuo, ko išsigando europiečiai?
Galbūt Rusija suteikė tam priežastį? Galbūt jiems sukėlė įtampą Putino žodžiai, kad įspėjimai NATO "vis tiek juntami ir duoda tam tikrą efektą: tam tikra įtampa vis dėlto ten kilo", ir būtina, "kad ši būsena laikytųsi kuo ilgiau"?
Bet, visų pirma, isterija dėl Rusijos invazijos prasidėjo likus kelioms dienoms iki prezidento kalbos, antra, Putinas paaiškino, jog reikia sukelti įtampą NATO, "kad jiems nekiltų minčių pasirūpinti mumis prie mūsų vakarinių sienų, nes mums nereikia konfliktų". Tai yra, mes pažymime "raudonas linijas" (susijusias pirmiausia su laipsnišku Ukrainos tempimu po Atlanto skėčiu), tačiau anglosaksai iš karto bando jas peržengti (pavyzdžiui, neplaninėmis NATO pratybomis Juodojoje jūroje ar ginklų tiekimu Kijevui), pasiteisindami Rusijos grėsme Ukrainai... Kaip jie tai paaiškina?
"Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgyba vis labiau įsitikina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svarsto imtis karinių veiksmų, jog perimtų kontrolę didesnėje Ukrainos dalyje arba pakankamai destabilizuotų šalį, kad į valdžią atvestų labiau maskvietišką vyriausybę. Įsidėmėtina: Rusija nori užgrobti dalelę Nezaležnajos (dažniausiai kalbama apie "koridoriaus į Krymą nutraukimą") arba Ukrainoje sukelti chaosą, kuris sugriaus Kijevo provakarietišką elitą ir atves į valdžią prorusiškas pajėgas (matyt, Medvedčiuką, kuriam taikomas namų areštas).
Rusijai tikrai reikia draugiškos ir sąjungininkės Ukrainos, bet dėl to mums nereikia su ja kovoti. Šis karas būtų geriausia dovana NATO: strategiškai jie neturi jokių šansų jo išlaikyti savo orbitoje, todėl Rusijos ir Ukrainos konfliktas vertinamas kaip būdas suvaldyti Rusiją, o karštoji jo fazė – kaip paskutinis žlungančio aljanso veiksmas.
Bet mums šis karas bet kuriuo atveju yra brolžudiškas – mes tikrai esame viena tauta, kad ir ką apie tai sakytų anglosaksai ar Kijevo laikinieji administratoriai. Todėl Rusija su Ukraina ne kovos, o padarys viską, kad ją išlaisvintų nuo Vakarų įtakos ir provakarietiško elito. Kaip? Tikėdamasi nuotaikų pokyčių Ukrainos visuomenėje.
Kad ir kokias manipuliacijas ji būtų patyrusi, anksčiau ar vėliau sugrįš supratimas apie didelių žmonių vienybę, kraujo, dirvožemio ir istorijos balsai padarys savo darbą – ir tada jokios politinės technologijos nesulaikys Ukrainos atsigręžimo į Rusiją proceso. Leisdami dabartiniam provakarietiškam Ukrainos elitui daryti visas įmanomas klaidas ir galiausiai save diskredituoti (čia svarbiausia nesikišti), jie puikiai atlieka savo darbą blokuodami bandymus sustiprinti Atlanto kontrolę Ukrainoje.
Grubiai tariant, NATO atstūmimas nuo Ukrainos – su įspėjimais ir raudonomis linijomis. Šia prasme dabartinis, regis, nuoširdus anglosaksų žvalgybos tarnybų įsitikinimas, kad Rusija yra pasirengusi invazijai, Rusijai net naudingas – sukuria jose tą pačią įtampą, apie kurią kalbėjo Putinas. Tegul galvoja, kad mes pasiruošę smogti, mes jiems neaiškinsime, kad Rusijos kariai Ukrainoje bus tik vienu atveju. Kai jie bus sutikti su gėlėmis, kaip 1939 metais Vakarų Ukrainoje.
Rusija neleis jokios okupacijos, jokio karo – Vakarai nesugebės nei okupuoti (net simboliškai, tuo parodydami savo priklausymą savam pasauliui) Ukrainos, nei pradėti karo tarp mūsų šalių. Jokios išorinės jėgos nepajėgs sutvirtinti laikino vienos tautos susiskaldymo, paversti jo negrįžtamu procesu.