VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Seimui pateiktas siūlymas uždrausti kailių fermas šalies teritorijoje.
Projekto iniciatoriai teigia, kad dabar kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės. Be to, pasak jų, kanadinės audinės perneša COVID-19, dėl to kyla rizika naujiems protrūkiams ir židiniams.
Pataisomis numatoma žvėrelių augintojams skirti pereinamąjį laikotarpį, kuris truktų iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Taip pat kompensacijas už šios veiklos nutraukimą būtų mokamos tik toms įmonėms, kurios savo veiklą bus įregistravusios iki 2022 metų sausio 1 dienos.
Pasak Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Aistės Gedvilienės, šiuo metu tokiose įmonėse dirba apie 500 darbuotojų. Anot komiteto pirmininkės, klaidina tie žmonės, kurie kalba apie didžiulius darbo užmokesčius šiame sektoriuje, nes, anot jos, vidutinis darbo užmokestis čia siekia 1000 eurų "popieriuje".
"Man atrodo, kad pagrindinė diskusija turėtų vykti apie Lietuvos poziciją, apie mūsų, kaip valstybės, poziciją ir požiūrį į gyvūnų gerovę. Tikrai daugybė oponentų kalba apie tai, kad jei šiandien atsisakome kailinių žvėrelių fermų, tuoj ateis laikas ir vištoms, kiaulėms, karvėms, arkliams ir t.t. Bet reikia skirti du dalykus – gyvūnų auginimas vardan mėsos, tai yra, privalomojo produkto ir gyvūnų auginimas dėl prabangos prekės, tai yra dėl kailio", – kalbėjo Gedvilienė.
Anot parlamentarės, rinkoje yra nemažai alternatyvų kailiui, tad žmonės turi galimybę pirkti šiltus rūbus ir atsisakyti žiauraus elgesio su gyvūnais. Taip pat ji pažymėjo, kad kailinių žvėrelių fermų jau atsisakė dauguma Europos Sąjungos valstybių.
Buvęs aplinkos ministras, "valstietis" Kęstutis Mažeika teigė, kad projekto rengėjai keistai suvokia eksportą, sakydami, kad "tai nesukuria pridėtinės vertės".
"Eksportas, turbūt, ir yra pagrindinė varomoji jėga, didžiausią pelną atneša biudžetui. Keista logika, kad sakote, 500 darbuotojų yra niekas. Turbūt 100 vietų bandelių kepimo gamykla jums atrodo daug vertingesnė kažkur priemiestyje nei 500 darbo vietų regione. Irgi keistai skamba", – sakė Mažeika.
Šiuo metu tokia veikla Lietuvoje nėra draudžiama, dabar šalyje auginama apie 1,5 mln. kanadinių audinių, per metus užauginama apie 44 tūkst. šinšilų.
Po pristatymo už teisės akto pakeitimus balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 28 parlamentarai. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu priskirtame Aplinkos apsaugos komitete, papildomu – Kaimo reikalų komitete.
Šiuo klausimu taip pat nutarta prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti pavasario Seimo sesijoje.