Europa bandys žiemą gyventi be elektros energijos

Europoje rimtai kalbama apie periodiškų elektros atjungimų galimybę šią žiemą, jei ji bus šalta

Konkrečiai apie tai pareiškė vieno didžiausių pasaulyje žaliavų prekybininko "Trafigura" vadovas Džeremis Veiras (Jeremy Weir): "Jei atvirai, šiuo metu neturime pakankamai dujų. Nekaupiame atsargų žiemos periodui. Todėl yra realus susirūpinimas, kad šaltą žiemą Europoje gali būti atjungta elektros energija".

Žinoma, dabartinė europiečių karta vargu ar net teoriškai žino, kas yra periodiniai elektros energijos tiekimo atjungimai. Ir, viena vertus, stebina, kaip greitai klestinti, bet maksimaliai biurokratiška Europos Sąjunga nusirito iki tokių perspektyvų. Kita vertus, tokį scenarijų Europos biurokratai priartino savo drambliškai nerangiais veiksmais energijos rinkoje. Eilinį kartą įrodant, kad Europos biurokratija gali būti labai veiksminga. Kitas reikalas tas, kad anglies, o kai kuriose šalyse ir atomo naudojimo mažinimo efektas tikriausiai nebuvo suplanuotas kaip periodiški elektros atjungimai.

Visi jau seniai įpratę prie pokalbių apie galimus elektros energijos tiekimo nutraukimus Ukrainoje. Beje, šiomis dienomis apie jų grėsmę paskelbė Odesos meras Genadijus Truchanovas po ankstesnio Kijevo mero Vitalijaus Kličkos pareiškimo. O ir pastarąjį kartą jie Ukrainoje buvo ne taip seniai – 2014–2015 metų žiemą.

Šių metų rugsėjį Kinija susidūrė su periodiniais elektros energijos tiekimo sutrikimais, dėl kurių smarkiai sumažėjo anglies gavyba dėl perėjimo prie žaliosios energijos ideologijos. Tiesa, bendražygiai kinai labai greitai ir padidino gavybą, o tolygiai ir importą, iš esmės susitvarkę su problema iki lapkričio vidurio.

Iki lapkričio mėnesio energijos krizė su periodiškais elektros atjungimais pasiekė Kazachstaną ir Pietų Afriką. Tiesa, priežastys čia buvo skirtingos. Kazachstane – nesuvaIdomas kriptovaliutų kasimas, o Pietų Afrikoje – laipsniškas energijos generacijos sunykimas ir dalies jos išvedimas avariniam remontui.

Bet kad kažkas panašaus gali nutikti Europoje – apie tai nebuvo nė minties net prieš kokius penkerius metus.

Tačiau vadinamasis Trečiasis ES energetikos paketas, visame pasaulyje mažėjančios investicijos į žvalgybą ir angliavandenilių gavybą žaliosios isterijos sąlygomis, praėjusi šalta žiema ir karšta ši vasara bei štilis Europoje sukūrė naują realybę su gamtinių dujų kainomis, kurių anksčiau nebuvo, ir su pačių dujų deficitu. Taip pat su labai rimta elektros generacijos priklausomybe nuo tų pačių dujų.

Techninis Vokietijos reguliavimo institucijų "Nord Stream-2" sertifikacijos sustabdymas šiame kontekste sugrąžino dujų kainas Europoje iki tūkstančio dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Nepaprasti dujų kainų šuoliai šį rudenį sukėlė problemų rinkos dalyviams, sakė Veiras. "Dėl to rinka beveik negalėjo normaliai funkcionuoti", – sakė jis. Kalbant apie naftą, jos deficitas išlieka, o investicijų į naujus projektus trūkumas reiškia, kad "triženklė kaina", tai yra, nuo 100 dolerių už barelį, yra "labai labai tikėtina". "Brent" naftos kaina šiek tiek viršija 81 USD, nors metų pradžioje siekė apie 50. "Naftos atsargos nekeičiamos. Per trumpą laiką nuo 15 metų atsargų priėjome iki dešimties metų", – sakė Veiras.

Tai reiškia, kad apskritai Europai kol kas nėra šviesių perspektyvų. SGD daugiausia išperka Kinija ir kitos Pietryčių Azijos šalys – be to, dideliais kiekiais ir kone bet kokia kaina. Pačios Europos saugyklos užpildytos mažiau nei 73 procentais ir per mėnesį sumažėjo beveik penkiais procentiniais punktais. O žiema dar net neprasidėjo. Beje, pernai tomis pačiomis datomis atsargos siekė 93 proc.

Tačiau europiečiai visgi pradeda kažką įtarti. "Gazprom" atsisakymas rezervuoti papildomus pajėgumus, siekiant padidinti arba bent jau palaikyti dujų tranzitą per Ukrainą ir Lenkiją dabartiniame lygyje, tapo diskusijų dėl to, kiek šis sprendimas susijęs su "Nord Stream-2" eksploatavimo vėlavimu, priežastimi. Apie tai rašoma naujausioje Europos Sąjungos energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūros ataskaitoje. Tai yra, agentūra tiesiogiai nedeklaruoja, kad iki "Nord Stream-2" paleidimo nebus reikšmingo dujų tiekimo padidėjimo, tačiau vis tiek leidžia suprasti šį faktą.

Planuojami elektros tiekimo atjungimai, jei iki jų bus prieita, ne tik labai prisidės prie klestinčios Europos mito sugriovimo, bet ir tiesiai šviesiai iškels Europos biurokratų vykdomo šios teritorijos valdymo veiksmingumo klausimą. Neabejotina, kad jei kas nors atsitiks, visa Europos propagandos galia kris ant Rusijos su kaltinimais elektros energijos tiekimo nutraukimu dėl jos dujų trūkumo. Vis dėlto patys atjungimai ir labai tikėtini kivirčai tarp Europos Sąjungos narių, kai kiekviena valstybė priims sprendimus savo vartotojų labui (kaip buvo jau pandemijos pradžioje), sukurs visai nemalonų vaizdą. Ką bus sunku paslėpti nuo vietinių rinkėjų net už kaltinimų Maskvai srautų.

Šiuo atžvilgiu verta atkreipti dėmesį į isteriją dėl galimo karinio Rusijos ir Ukrainos susidūrimo. Tiek to, jei ją išpūstų tik Vašingtonas, bet Prancūzija ir Vokietija labai aktyviai įsitraukė į šį procesą. Nors svarbiausių Europos Sąjungos šalių valdžia turėjo susimąstyti, kas bus su Europa ir Europos namų ūkiais, jei JAV visgi pavyktų užpjudyti Ukrainą dėl Donbaso respublikos nepripažinimo ir išprovokuoti daugiau ar mažiau didelio masto karą. Tada juk reikalas gali neapsiriboti tik planuojamais elektros atjungimais – dėl politinių (sankcijų) ir/ar techninių (pavyzdžiui, Ukrainos dujų transportavimo sistemos išjungimo) priežasčių dujų Europoje gali nepakakti net būstui šildyti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.