VILNIUS, lapkričio 24 — Sputnik. Lietuvoje kilo ginčai dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomos programos "Tūkstantmečio mokyklos".
Programos "Tūkstantmečio mokyklos" tikslas — iki 2030 metų nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas, kad jos taptų atviros vaikų įvairovei bei jų poreikiams, visi vaikai turėtų lygiavertes sąlygas mokytis. Programa siekiama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir kiekvienoje savivaldybėje sukurti kokybiškas ugdymosi sąlygas. Įgyvendinant programą bus bendradarbiaujama su savivaldybėmis ir kartu ieškoma individualių, konkrečiai vietovei pritaikytų sprendimų.
Švietimo ministerija mano, kad programa pagerins švietimo kokybę, tačiau opozicijos atstovai mano, kad "Tūkstantmečio mokyklos" į užribį nustums mažas mokyklas.
Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovo Eugenijaus Jovaišos, konservatorių siūlomas "Tūkstantmečio mokyklų" projektas yra orientuotas į dideles mokyklas ir klases.
"Didelė klasė nėra laimė. Man teko jaunystės metais dirbti mokykloje. Aš žinau, ką reiškia suvaldyti klasę, kurioje yra 30 mokinių, aš žinau, ką reiškia suvaldyti klasę, kurioje yra 15–18 mokinių. Tai yra nepalyginami dalykai", — sakė jis.
Jovaišos nuomone, pertvarkos planu siekiama, kad vidurinio ugdymo įstaigos taptų "didele, modernia, šiuolaikiška, griozdiška mokykla".
"Kam gi reikia varyti iš Lietuvos mažas mokyklas? Lietuva maža. Jeigu varome iš Lietuvos mokyklas, labai aiškus grįžtamasis socialinis ryšys. Mes varome iš Lietuvos kaimą", — teigė jis.
Politikas pažymėjo, kad "Tūkstantmečio mokyklų" programoje turėtų būti dalis, kuri stiprintų nedideles mokyklas, parodytų jų patrauklumą.
Demokratų frakcijos "Vardan Lietuvos" atstovė Laima Nagienė pažymėjo, kad net ir mažesnės gimnazijos gali pasigirti abiturientais, išlaikiusiais egzaminus 100 balų.
ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius patikino, kad ministerija nėra nusiteikusi prieš mažas mokyklas. Tačiau jis tikras, kad geriausias sprendimas būtų, jei mažos mokyklos taptų didesnių mokyklų dalimi.