Tačiau "Sputnik Lietuva" apžvalgininkui kilo abejonių dėl nuotaikingų ministro komentarų. Prieš porą dienų autorius išsakė vieną mažai tikėtiną, bet vis dėlto galimą versiją, kodėl Lietuvoje skubiai apsilankė JAV užsienio reikalų viceministrė Uzra Zeya.
Nors spaudos konferencijoje ji atvirai pasisakė palaikanti jau įgyvendintas lietuvių iniciatyvas Kinijos atžvilgiu, Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kabinete buvo galima išgirsti ir kitų, aštresnių žodžių.
Atseit, prikąsk liežuvį ir atidžiai klausyk, ką sako šeimininkai iš Vašingtono! O praėjus vos kelioms dienoms po aukšto rango JAV Valstybės departamento pareigūno vizito, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos delegacija išvyko į Vašingtoną. Kokiu tikslu?
Ar gali būti, kad Uzra Zeya neaptarė visų klausimų su kolegomis iš Lietuvos ir prireikė asmeninio Lietuvos užsienio politikos vadovo vizito Vašingtone? Atsakymas – dviejose kukliose nuotraukose Lietuvos užsienio reikalų ministerijos svetainėje. Skaitome trumpąją žinutę – pranešimą spaudai, o ne tiesioginę Landsbergio kalbą.
"Susitikimo metu ministras G. Landsbergis dėkojo už JAV paramą ir glaudų bendradarbiavimą, sprendžiant šiuos iššūkius, bei užtikrinant Baltijos regiono šalių saugumą, dvišalės partnerystės stiprinimą Indijos-Ramiojo vandenynų regione ir bendradarbiavimą demokratijų stiprinimo klausimais, įskaitant paramą žmogaus teisių ir pilietinės visuomenės gynėjams autokratinėse šalyse", – sakoma kukliame Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Dvišalis susitikimas vykdant strateginį Lietuvos ir JAV dialogą Vašingtone
O pažiūrėjus į nuotrauką, abejonės tik stiprėjo. Nuotraukoje – Gabrielius Landsbergis sėdi niūrus, sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Ir, kaip žinote iš fizionomikos (pseudomokslinis žmogaus asmenybės tipo, jo savybių ir sveikatos būklės nustatymo metodas, pagrįstas išorinių veido bruožų ir jo išraiškos analize – Sputnik), rankos, sukryžiuotos ant krūtinės, yra tam tikras skydas. Ši padėtis reiškia, kad žmogus jaučiasi nepatogiai arba nesaugiai.
Tai yra, Amerikos kuratorių rate Lietuvos užsienio reikalų ministras kažkodėl sėdi ne su džiaugsminga šypsena ir išdidus, o "su apsauginiu skydu". O kada žmogus ginasi? Kai jį negailestingai puola ar bara. Iš čia ir kyla disonansas. Tekste – pergalingi pranešimai ir žinutė apie memorandumą (nors ne apie susitarimą) apie galimas garantijas paskoloms iš Amerikos banko, o nuotraukoje – liūdesys ir ilgesys.
Dvišalis susitikimas vykdant strateginį Lietuvos ir JAV dialogą Vašingtone
Tačiau vos prieš savaitę Landsbergio susitikimą su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves Le Drianu palydėjo nuotrauka su spindinčia Lietuvos užsienio reikalų ministro šypsena. Tame susitikime buvo kalbėta apie migracijos krizę. O griežtiems Lietuvos, kaip ir Lenkijos, veiksmams visa Europa pritaria beveik vienbalsiai. Bet su amerikiečių kuratoriais-partneriais diskutuojama, matyt, apie... Taivaną ir užsispyrusią Lietuvos poziciją dėl Taipėjaus prekybos biuro atidarymo.
Ir čia primename, kad tiesiogine to žodžio prasme prieš atidarant Taivano biurą Vilniuje jau buvo girdėti taikinamieji šūksniai iš Vyriausybės ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos: esą Taivano atstovybė diplomatinio statuso neturės. Bet Pekinas į šiuos žodžius nekreipė dėmesio ir sekė diplomatinis demaršas – jos atstovybės Lietuvoje statusas sumažintas iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio.
Su Kinija bendradarbiaujantys Lietuvos verslininkai dar garsiau pasipiktino kvaila politika santykiuose su Kinija. Tačiau svarbiausia, kad JAV prezidentas Džo Baidenas visam pasauliui pareiškė, jog palaiko "Kinijos vientisumą". Taigi, išeina, kad tik Lietuva didžiuojasi kovojanti su Pekinu už "Taivano laisvę".
Taigi, gal anksčiau nuskambėjusi versija pasitvirtino ir Landsbergio vizitas Vašingtone buvo ne triumfuojanti kelionė, o eilinis kvietimas "ant kilimo"? O tekstas, kuriame minimas Gabrieliaus Landsbergio meistriškas "strateginis Lietuvos užsienio politikos valdymas", skirtas tik "vidiniam vartotojui"? Turime kažkaip išlaikyti ne tik didžiojo Vytauto Landsbergio anūko, bet ir partijos, kuri šiandien valdo, ir politiką, ir politinę lyderės reputaciją.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.