VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Esmė ta, kad Europos šalys sukurs savo karinį bloką ir taip sumažins savo priklausomybę nuo NATO ir JAV. Tačiau daugelis prieštarauja — dėl įvairių priežasčių. Tai aiškinosi RIA Novosti autorius Antonas Skripunovas.
"Hibridinis karas"
"Kad Europa taptų didinga ir tikrai nepriklausoma", — kartoja Briuselyje. Ir jie įsitikinę, kad padės "Strateginis kompasas" — nauja gynybos strategija iki 2030 metų.
Sukūrė ją labai greitai kaip biurokratinei ES. 2020 metų pabaigoje Vokietija pasiūlė "sukurti priemonių kompleksą", apsaugantį nuo įvairių grėsmių. Po šešių mėnesių projektas buvo parodytas nacionalinėms vyriausybėms.
O 2022 metų kovą jau norima patvirtinti koncepciją. Pagrindiniai sąjungos pareigūnai kaip niekad skubina kolegas.
"Ši grėsmių analizė aiškiai parodo, kad Europai gresia pavojus. <...> Pirma, mūsų ekonominės galimybės vis labiau ribojamos. Prieš trisdešimt metų ES priklausė ketvirtadalis pasaulio turto, po dvidešimties metų — liks tik dešimt procentų. Be to, gyventojų skaičius sparčiai mažėja: iki šimtmečio pabaigos Europoje bus tik penki procentai pasaulio gyventojų", — sako už užsienio ir saugumo politiką atsakingas ES komisaras Žosepas Borelis.
O įvykiai Afganistane parodė, kad "amerikiečių partneriai" net negali apsiginti. Todėl europiečiai turi patys užkirsti kelią artėjančiai katastrofai.
Dokumente nustatytas "apokalipsės raitelis" — Rusija, kuri, pasak autorių, "naudoja hibridinio karo, dezinformacijos ir kibernetinių atakų taktiką". Taip pat paminėta Kinija — "ekonominė konkurentė ir sisteminė varžovė".
Todėl ES reikia bendros strategijos, bendro gynybos biudžeto ir karių — net ir kosmose. Iki 2025 metų Briuselis planuoja sukurti "vieningas universalias greitojo reagavimo pajėgas", sudarytas iš penkių tūkstančių kovotojų.
"Ankstesni bandymai dislokuoti ES pajėgas buvo nesėkmingi. Dėl naujosios strategijos mūsų kariai bus operatyvesni ir veiksmingesni", — sakė Borelis. Ir pateikia pavyzdį: Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje kilusi krizė su migrantais, kurią, jei jau būtų priimtas dokumentas, būtų buvę galima labai greitai išspręsti.
Tačiau kaip tiksliai, pareigūnas nenurodo. Taip pat neaišku, kas vadovaus, kuo aprūpins kontingentą, kaip koordinuos operacijas. Kyla daug klausimų. Skeptikams eurokomisaras atsako trumpai: "Man nerūpi prieštaravimai".
Atsikratyti jungo
Šią idėją agresyviai stumia ne tik Briuselis. Berlynas ir Paryžius domisi nauja sistema. Jie atvirai kalba apie "nepriklausomybės siekimą" nuo išorinių jėgų.
Pirmiausia jie turi omenyje NATO. Būtent aljanso pajėgos, remiantis Europos Sąjungos susitarimu, yra žemyno gynybos pagrindas. Žinoma, vadovaujamos JAV.
Amerikiečiai Europoje prisirašė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Grupuočių skaičius nuolat augo ir devintajame dešimtmetyje pasiekė 300 tūkst. Dabar — apie 60 tūkst.
Pagrindinis kontingentas — 34 000 — yra Vokietijoje, kur yra Amerikos Ramstein bazė, didžiausia už JAV ribų. Pastaraisiais metais Vokietijos politikai nedraugiškai kalba apie svečius iš užsienio: iš esmės jie išlaikomi už Berlyno pinigus. Be to, ginklus būtina įsigyti iš Pentagono, o tai taip pat ne visiems patinka. Taigi, dabar Bundestagas renkasi tarp F-35 ir savo Eurofighter.
Be to, vokiečiai nori pirmieji sukurti šeštos kartos naikintuvus. Kartu su prancūzais: Emanuelis Makronas nuolat kalba apie karinę ES nepriklausomybę. Paryžius Vašingtoną laiko konkurentu Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, taip pat ginklų rinkoje. Tuo tarpu per penkerius metus Paryžius karinį eksportą padidino 72 procentais.
Galėjo būti daugiau, jei ne staiga Australija neatsisakytų prancūzų povandeninių laivų. Kanbera pasirinko karinį aljansą su JAV ir Didžiąja Britanija pagal projektą AUKUS. Po to 56 milijardų eurų vertės sutarties nutraukimas Eliziejaus rūmuose buvo pavadintas "smūgiu į nugarą".
Yra ką parodyti Apeninuose, kur yra Pentagono didžiausios karinės jūrų laivyno bazės. Politikai Romoje kalba atsargiai, tačiau paprasti italai jau ne vienerius metus protestuoja prieš jankus, kurie yra siautėja ir puola praeivius. 2017 metais Vičencoje po girtų muštynių amerikiečiams net buvo uždrausta išvykti iš padalinio dislokavimo vietos.
"Džiaugiamės jus matydami"
Baltijos šalys pirmauja pagal tokių incidentų skaičių. Gegužę Estijos mieste Tapoje JAV kariškiai žiauriai priekabiavo prie vietinių merginų. Kilo konfliktas, kuris buvo išspręstas tik įsikišus Talinui.
Tačiau Baltijos žmonės mitingų nerengia. O valdžia neapsakomai "patenkinta amerikiečių pajėgų buvimu". Ir stato jiems bazes: eilinė, lietuviškas "Herkus", atidaryta rugpjūtį. Vilniaus iniciatyva, nors jos reikalingumu abejoja net Pentagonas.
"Jos poreikis yra akivaizdesnis nei bet kada. Suteikiame viską, ko reikia, sudarome visas sąlygas palaikyti karių kovinį pasirengimą", — Vašingtonui sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 500 amerikiečių karių, 30 tankų "Abrams" ir 25 šarvuočiai "Bradley". Kartkartėmis čia užsuka įspūdingesnė grupuotė pratyboms.
Lenkijoje yra visa šarvuočių brigada. Netrukus Pentagonas pastatys visavertę bazę, į kurią perkels 85 tankus, 190 pėstininkų kovos mašinų, 35 savaeigius artilerijos įrenginius ir keturis tankų tiltininkus. Iki Rusijos sienos — tik 256 kilometrai.
"Naujas konfliktas"
Lenkija ir Baltijos šalys prieš "Kompasą" dėl "Rusijos grėsmės". Kiti skeptikai turi ekonominių priežasčių. Labiausiai kritikuoja Europos Sąjungos "jaunesnieji nariai", kurie turi aprobotas galimybes. Pavyzdžiui, Čekija, kurios atstovas Europos Parlamente Aleksandras Vondra projektą vadina "per daug ambicingu".
"Viena vertus, — sako politikas, — Rusija ir Kinija ten įvardijamos kaip pavojingos priešininkės. Kita vertus, Europos Sąjunga laiko jas partnerėmis".
Taip pat pažymima, kad toks "etikečių klijavimas" pablogins ekonominę situaciją. Ypač koronaviruso laikais.
Tačiau Briuselis reikalauja daugiau karinių išlaidų, nors per septynerius metus ES gynybai jau išleido 1,93 trilijono dolerių. Nemažai valstybių nenori leisti pinigų sumanymui, kuris "dubliuoja tai, kas jau yra". Be NATO, Europoje yra keletas struktūrų — Europos korpusas, kuris teoriškai gali dislokuoti keturias divizijas. Kovotojai — septyni tūkstančiai žmonių — prieš 20 metų veikė Bosnijoje ir Kosove.
"Projektu suinteresuotos šalys, pirmiausia Prancūzija, jį prastums. Tema aktuali: NATO buvo kuriama kitokiomis sąlygomis ir kitiems tikslams, konfrontacijos struktūra dabar kitokia: nėra aiškios fronto linijos", — aiškina Konstantinas Sokolovas, Rusijos Geopolitinių problemų akademijos viceprezidentas.
Tačiau ekspertas pažymi, kad neaišku, kaip naujasis aljansas sutars su amerikiečių pajėgomis, kurios "vargu ar paliks savo bazes". Galimi įtampos židiniai Europos Sąjungoje.