"Belaruskalij" partneriams Baltijos šalyse nereikia jaudintis, kad juos paveiks JAV sankcijos. Tai informavo "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška, remdamasis JAV Užsienio turto kontrolės tarnyba, rašo "RuBaltic.ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
Jo paaiškinimai reiškia, kad Klaipėdos uostas neprivalo atsisakyti Baltarusijos trąšų tranzito. Lietuvos valdžia tiesiog ieško formalių priežasčių sunaikinti verslą, kuris neatitinka jų "vertybių politikos".
Gruodžio 8 dieną baigiasi lengvatinis laikotarpis, kurį JAV suteikė savo įmonėms, kad jos užbaigtų sandorius su "Belaruskalij". Lietuvos susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pirmą kartą paskelbus apie baltarusiškų trąšų pašalinimą iš Klaipėdos uosto, analitinis portalas RuBaltic.ru atkreipė dėmesį į tai, kad JAV sankcijos taikomos išimtinai amerikiečiams. Ką su tuo turi Lietuva?
Pats Skuodis X valandos išvakarėse dabar patvirtina, kad ne viskas taip paprasta: "Europos sankcijos tarsi aiškios, tačiau dėl JAV sankcijų daug diskutuojama. Be to, per vieną dieną daug kas gali pasikeisti, JAV ir ES gali įvesti naujas sankcijas, jei mūsų kaimynystėje niekas nepasikeis. <...> Sankcijos buvo įvestos ne dėl sankcijų, tereikia režimui pakeisti savo elgesį ir tranzitas, kuris vyko tarp mūsų šalių ir apskritai gali tęstis".
Tai Skuodis kalbėjo 2021 m. lapkričio mėn. Tačiau štai ką jis pasakė rugpjūtį: "Bankai nebepriims sąskaitų už paslaugas, susijusias su subjektais, kuriems taikomos sankcijos. Įmonės, vengdamos rizikos, nenorės su jomis plėtoti verslo. Todėl nuo gruodžio, kai įsigalios sankcijos, baltarusiškos trąšos nustos keliauti per Lietuvą."
"Kas nutiko? Kodėl prieš tris mėnesius atrodė, kad Baltarusijos tranzito klausimas buvo išspręstas, o dabar viskas nėra taip paprasta?" – klausia Iljaševičius.
Jo teigimu, "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Mantas Bartuška paprašė Amerikos "sankcijų specialiosios tarnybos" — Užsienio turto kontrolės biuro — paaiškinimų. Ten jam buvo paaiškinta, kad Klaipėdos uostas neturėtų bijoti JAV sankcijų dėl bendradarbiavimo su "Belaruskalij".
"Pokalbio metu buvome patikinti ir paaiškinta, kad pagal dabartinę sankcijų apimtį, jei Amerikos subjektai nedalyvauja tiekimo grandinėje, sankcijos neveikia", – sakė Bartuška.
Negana to, pasak straipsnio autoriaus, pats Skuodis spalio pradžioje lankėsi JAV ir tarėsi su amerikiečiais dėl sankcijų "Belaruskalij". Žiniasklaida teigia, kad tai buvo pagrindinis jo kelionės tikslas.
Pasak Iljaševičiaus, JAV iždo atstovai Skuodžiui tikriausiai sakė tą patį, ką ir Bartuška: niekas Lietuvos neverčia atsisakyti baltarusiškų prekių. Apskritai, kai amerikiečiai nori išplėsti savo sankcijas užsienio įmonėms, jie tai daro atvirai.
"Nord Stream-2" yra precedentas. 2019 metų pabaigoje JAV įvedė jam sankcijas. Dujotiekio tiesimu užsiėmusi Šveicarijos bendrovė "Allseas" sustabdė darbus, paprašė JAV iždo paaiškinimų ir tik po to galutinai pasitraukė iš projekto.
"Bet Lietuvos atveju viskas daug paprasčiau. Amerikiečiai iškart leido suprasti, kad jų sankcijos "Belaruskalij" netaikomos užsieniečiams. Tokią pat poziciją jie išsakė ir Mantui Bartuškai. Bet kuri įmonė gali pasekti Latvijos geležinkelių generalinio direktoriaus pavyzdžiu ir pasidomėti, ar gali turėti reikalų su Baltarusijos krovinių vežėjais. Iš kavos tirščių čia spėlioti nereikia", – sako Iljaševišius.
Jeigu pačios JAV neigia "Belaruskalij" taikomų sankcijų ekstrateritoriškumą, tai kodėl Lietuva turėtų jų laikytis? Naivu manyti, kad bankai, bandydami išsaugoti savo reputaciją, atsisakys priimti įmokas už baltarusiškų trąšų perkrovimą Klaipėdos uoste, svarsto straipsnio autorius.
Iki šiol nė viena įmonė pasaulyje savo noru nenutraukė santykių su "Belaruskalij". Arčiausiai to buvo norvegų "Yara", tačiau net ir ji ir toliau reguliariai perka trąšas iš "paskutinio Europos diktatoriaus". Apie kokią žalą reputacijai galima kalbėti, jei nei Lietuvos, nei Amerikos, nei Europos įstatymai nedraudžia bankams lydėti baltarusiško kalio tranzito?
Skuodžio "bazinė" prognozė, kad Batka vis tiek bus išstumtas iš Klaipėdos, iš tiesų yra spekuliacinė. Tai ministro svajonės. Formalaus pagrindo įgyvendinti šį scenarijų nėra, tačiau yra atviras Lietuvos valdžios noras sugriauti verslą, pastatytą ant baltarusiškų trąšų perkrovimo. Valdantieji konservatoriai tai vertina kaip principą, o galimas neigiamas poveikis šalies ekonomikai neva yra nereikšmingas. Drįstume teigti, kad tiesiogine prasme po kelių dienų Lietuvoje prasidės slapta (galbūt užsitęsusi) kova, abibendrina straipsnio autorius.