VILNIUS, gruodžio 1 — Sputnik. Iš visų Baltijos šalių sunkiausia situacija yra Lietuvoje, interviu Sputnik Latvija sakė latvių žurnalistas ir publicistas Jurijus Aleksejevas.
Anot jo, Latvijoje dėl energetikos krizės smarkiai išaugo šildymo kainos.
"Tarifų augimas tiesiog siautulingas. Jei prieš metus benzinas degalinėje kainavo apie vieną eurą, tai dabar jau apie 1,55-1,60... Laisvosios Latvijos žmonės žiūri į šias sąskaitas, į šiuos kainynus degalinėse didelėmis akimis ir galvoja, kad kažkas gyvenime nutiko", — pasakė jis.
Pasak Aleksejevo, TSRS metais Latvijoje prie Dauguvos buvo pastatytos dvi naujos hidroelektrinės ir modernizuota prieškarinė elektrinė. Be to, Inčiukalnyje buvo pastatyta dujų saugykla, į kurią pumpuojamos dujos Europos šalims ir pačios Latvijos reikmėms.
"Latviai kol kas naudojasi šiuo paveldu ir, manau, širdyje džiaugiasi, kad visgi šita "okupacija" įvyko, kitaip už savo pinigus jie ne tik nebūtų pajėgūs turėti šią dujų saugyklą ir hidroelektrinę, visai nieko, nes Europos Sąjunga labai šykšti tokiems darbams kaip pasauliniai projektai, o savo pinigų nėra", — pasakė jis.
Jis priminė Ignalinos atominės elektrinės, kurią Lietuva nusprendė uždaryti, istoriją. Žurnalisto teigimu, jei elektrinė būtų pastatyta Baltarusijoje, ji dabar veiktų.
"Dabar energetikos atžvilgiu blogiausia lietuviams, jie visai nieko neturi. Estai turi degių skalūnų, pas juos pagrindinis elektros kiekis gaminamas iš degių skalūnų, bet jie baisiai neekologiški... Lietuviams dar blogiau, net skalūnų neturi. Viskas, ant ko jie sėdi, — tai rusiškos dujos ir tos neva amerikietiškos suskystintos dujos... Jie ten pastatė suskystinimo terminalą, pavadintą "Independence". "Nepriklausomybė". Taigi jie perka šias "nepriklausomas" dujas už daugiau nei tūkstantį dolerių, skiedžia ir bando parduoti", — pasakė jis.
Žurnalistas pažymėjo, kad Lietuva bandė parduoti šias dujas ir Latvijai, tačiau Ryga nenori jų pirkti.
"Lietuviams blogiausia. Iš visų naudingųjų iškasenų jie turi tik mėšlą, nieko daugiau", — teigė jis.
Ignalinos atominė elektrinė Europos Sąjungos reikalavimu buvo uždaryta 2009 metais. Tada prasidėjo jos eksploatacijos nutraukimo darbai. Daugelis ekspertų pastebėjo, kad elektrinės uždarymas lėmė staigų elektros kainų šuolį šalies gyventojams, taip pat pakirto Lietuvos ekonomikos konkurencingumą.
Be to, IAE uždarymą lydi korupcijos skandalai.
Per pastaruosius metus Ignalinoje pasikeitė keli direktoriai, vienas iš kurių yra susijęs su neteisėto elektrinės turto pardavimo byla. Bendra IAE uždarymo kaina siekia 3,316 mlrd. eurų, darbus planuojama užbaigti 2038 metais.
SGD terminalas Lietuvoje pradėjo veikti 2014 m. Valdžia tikėjo, kad jis padės respublikai atsikratyti "Gazprom" "monopolio". Tačiau šio energetinio objekto kaštai Lietuvai yra itin juntami.
Dažniausiai Lietuva SGD gauna iš Norvegijos ir Rusijos, yra retų tiekimų iš JAV.
Anksčiau pranešta, kad Lietuvos naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatoriaus "Klaipėdos nafta" (KN) preliminarios pajamos siekė 4,6 mln. eurų, o tai 30,3 procento mažiau nei pernai.