"Ne proveržis, o sąstingis": socialdemokratai sukritikavo šalies biudžeto projektą

Nepaisant kai kurių teigiamų aspektų, dabartinis projektas neišsprendžia daugelio reikšmingų problemų, teigia politikai
Sputnik
VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba Seimo frakciją įpareigojo nepalaikyti Vyriausybės teikiamo 2022 metų biudžeto projekto. Apie tai praneša partijos spaudos tarnyba.
Pasak socialdemokratų, valdančiųjų mėginimai svarbiausią metų dokumentą vadinti "galimybių" ar "proveržio" tėra klaidinamos etiketės.
Partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pažymėjo, kad minimalios algos, pensijų ir kitų išmokų kėlimas yra gerai, tačiau biudžeto projektas neišsprendžia daugelio reikšmingų problemų.
Lietuvoje ketinama didinti būsto šildymo išlaidų kompensaciją gaunančiųjų skaičių
"Gerai, kad sutarta dėl minimalios algos didinimo. Viešo sektoriaus darbuotojų algos šiek tiek didės, nors ir nepasieks ikikrizinio lygio. Didės ir pensijos, kitos išmokos. Bet ar viso to pakanka atėjus rekordinių kainų žiemai? Infliacija jau surijo arba kitąmet suris žmonių pajamų didinimus. Biudžeto projektas yra skylėtas ir daugelio esminių problemų nesprendžia", – teigia Blinkevičiūtė.
LSDP rezoliucijoje dėl 2022 metų valstybės biudžeto pabrėžiama, kad kylančios energijos (degalų, elektros, dujų), taip pat geriamojo vandens, prekių ir paslaugų kainos labiausiai veikia ir veiks pažeidžiamiausius – mažas ir vidutines pajamas – gaunančius gyventojus.
Akcentuojama, kad 2022 metų valstybės biudžeto išlaidos didėja valstybės skolos sąskaita, o ne dėl augančių mokestinių pajamų.
Socialdemokratai, pasak rezoliucijos, pabrėžia šiuos esminius trūkumus:
biudžetas niekaip neprisidės prie socialinės nelygybės ir regionų atskirties mažinimo;
biudžetas nesprendžia esminių problemų švietimo, aplinkosaugos, susisiekimo srityse;
biudžetas neprisideda prie energetinio skurdo mažinimo – jis Lietuvoje yra vienas didžiausių, jei lygintume su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis;
Vyriausybės sprendimas energijos kainų (dujų ir elektros) brangimą išdėlioti per penkerius metus problemas tik atitolina – skolų kaštai ir palūkanos anksčiau ar vėliau guls ant vartotojų pečių;
su biudžetu neteikiami jokie mokestiniai pakeitimai, dėl kurių Lietuvos mokestinė sistema taptų sąžiningesne ir teisingesne dirbantiems ir darbo užmokestį gaunantiems žmonėms;
nėra įgyvendinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijos mokestinėje srityje perkelti mokestinę naštą nuo darbo pajamų (šios dabar apmokestinamos labiausiai) link didelio turto ir kapitalo apmokestinimo, aplinkosauginių mokesčių;
Vyriausybė, formuodama biudžetą, nevykdo parlamentinių partijų Susitarimo dėl švietimo politikos 2021-2030 metams, nes mokslui ir tyrimams skiriama ne tiek, kiek sutarta, asignavimų; numačiusi lėšas „Tūkstantmečio mokyklų" programai Vyriausybė lig šiol nepateikia informacijos, kokie bus šios programos dalyvių atrankos kriterijai ir rodikliai;
beveik 1 mlrd. eurų, numatytų 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane, bus paskirstyti be parlamentinės kontrolės ir priežiūros – taip sudaromos prielaidos galimam neskaidrumui;
nors biudžete ir numatytas didesnis finansavimas savivaldai, toliau palaikoma per griežta jų skolinimosi kontrolė galiojant išskirtinėms aplinkybėms, kuomet, pavyzdžiui, centrinei valdžiai fiskalinės drausmės taisyklės – netaikomos;
savivaldai neužtikrinamas didesnis finansinis savarankiškumas, sudaromos mažesnės investicinės galimybės socialinės, aplinkosauginės ir kelių infrastruktūros tvariai plėtrai;
Vyriausybė nesinaudoja galimybe gauti papildomą finansinę paramą iš ES ekonomikos atsigavimo ir atsparumo priemonės (RRF) lėšų, kur, naudojantis pigiomis kreditinėmis RRF skolinimosi programomis, Lietuvai skirtas beveik 3 mlrd. eurų limitas.
"Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamas 2022 metų biudžetas, nors ir prisideda prie dalies valstybės problemų sprendimo, laikytinas ne „galimybių" ar „proveržio", kaip jį pristato valdantieji, o sąstingio biudžetu. Infliacija, atsižvelgiant į kitų metų prognozes, bus spartesnė nei žmonių pajamų augimas, tad biudžete siūlomi sprendimai švelninant energijos kainų augimą bei siūlymai, susiję su gyventojų pajamomis, yra pavėluoti, nepakankami ir netoliaregiški", – teigiama LSDP rezoliucijoje.
Ministrų kabinetas penktadienį patvirtino patikslintus 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų projektus. Finansų ministerijos duomenimis, kitais metais biudžeto deficitas sieks 3,3 proc.
Atnaujinto biudžeto projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks jo priėmimas.