VILNIUS, gruodžio 6 — Sputnik. Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė pataisas, kuriomis šnipus siūloma bausti griežčiau, o prisipažinusiemss dar iki įtarimų pateikimo ir padėjusiems teisėsaugai, numatyti galimybę būti atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės. Dokumentas paskelbtas Seimo interneto svetainėje.
Pataisomis būtų padidinama laisvės atėmimo bausmės apatinė riba: vietoje dabartinių 2–10 ir 3–15 metų už šnipinėjimą priklausimai nuo sunkumo siūloma nustatyti 4–10 ir 6–15 metų laisvės atėmimo bausmes.
Už padėjimą veikti kitai valstybei prieš Lietuvą nustatyti apatinę dvejų metų laisvės ribą. Šiuo metu už tai galima bausti iki septynerių metų nelaisvės, o apatinės bausmės ribos nėra.
Pataisomis taip pat būtų įtvirtinta juridinio asmens atsakomybė už šnipinėjimą.
Dar būtų įtvirtinta galimybė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei asmuo prisipažintų iki įtarimų pateikimo ir padėtų teisėsaugai atskleisti aktyviai užsienio valstybės ar jos organizacijos atstovus, kuriems turėjo būti ar buvo perduota surinkta informacija.
Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už šnipinėjimą būtų galima tik vieną kartą, taip pat atleidimas nebūtų taikomas, jei dėl nusikalstamos veikos žuvo žmogus ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
Rusijos užsienio reikalų ministerija ne kartą pažymėjo, kad demokratijos ir teisinės valstybės vertybių laikymasis Lietuvoje yra abejotinas. Šalyje nuolat fabrikuojamos baudžiamosios bylos dėl politinių priežasčių. Tarp jų – ir Lietuvos opozicijos politiko Algirdo Paleckio byla, kurioje jis nepagrįstai kaltinamas "šnipinėjimu" Rusijos naudai.
Ikiteisminis tyrimas Paleckio byloje buvo baigtas pernai kovo pradžioje. Politikas ne kartą pabrėžė esąs nekaltas, o suėmimo priežastimi tapo jo domėjimasis 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla ir bendravimas su rusais.
Paleckis ne kartą yra pareiškęs, kad bylą prieš jį sufabrikavo Lietuvos valdžia. Jis pabrėžė, kad oficialus tyrimas turi tik vieną "argumentą" prieš jį — Bertausko, kuris taip pat įsitraukęs į pedofilijos skandalą, parodymai.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pabrėžė, kad Lietuva visiškai nepaiso demokratinių vertybių, kurias deklaravo stodama į Europos Sąjungą ir NATO.