Ryškiausius pareiškimus viršūnių susitikimo Rygoje išvakarėse, jo metu ir po jo pasakė Šiaurės Atlanto aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas: galimas branduolinių ginklų dislokavimas Rytų Europoje; NATO šalys nekovos su Rusija dėl Ukrainos; Rusija negali turėti įtakos sferos – net mintis, kad Rusija gali turėti savo įtakos sferą, yra nepriimtina.
Tuo tarpu be skambių frazių Adažių poligone, Latvijoje, griaudėjo artilerijos patrankos, riaumojantys smogiamieji lėktuvai su turbinomis, daugiau nei 1 500 karių iš Albanijos, Čekijos, Italijos, Islandijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos – NATO "Winter Shield 2021" pratybų formatu (lapkričio 22 – gruodžio 4 d.).
Be to, 3 000 NBS karių praktikavosi "didelio masto karinių operacijų" vykdymą pasienio manevruose "Lemiamas taškas" (lapkričio 14 d. – gruodžio 12 d.). Triukšmingą aljanso teatrališką pasirodymą Baltijos šalyse vainikavo Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorės Lizos Tras pasivažinėjimas tanku maždaug už 200 kilometrų nuo Sankt Peterburgo.
Sunku įsivaizduoti panašų Rusijos ministro Sergejaus Lavrovo "pasirodymą su šarvuočiu" kur nors prie Gardino ar Škotijoje, bet esame įpratę prie "partnerių" žvanginimo ginklais. Paskutinis akordas buvo Vašingtono grasinimai imtis finansinių ir ekonominių priemonių prieš Maskvą "atsakant į priešiškus Rusijos žingsnius" (citata iš Baltųjų rūmų spaudos sekretorės Džen Psaki kalbos) Donbase, kur dabar sutelkta pusė Ukrainos kariuomenės.
Žinoma, Rusijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimas Ukrainoje priklauso tik nuo Kijevo režimo savižudiškų sprendimų. Anksčiau Užsienio žvalgybos tarnyba JAV Valstybės departamento pareiškimus dėl pajėgų sutelkimo Rusijos teritorijoje karinei invazijai į Ukrainą pavadino absoliučiu melu. Tačiau grįžkime prie Baltijos šalių.
Termobranduolinis "Drang nach Osten"
Akivaizdu, kad NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nepratars nė vieno papildomo žodžio be Vašingtono signalo, o jo monologas apie galimą amerikiečių branduolinių ginklų dislokavimą "į rytus nuo Vokietijos" yra sankcionuotas. Anksčiau Stoltenbergas pažodžiui pasakė: "Vokietijos oro pajėgų vadovybė gavo Pentagono leidimą prireikus panaudoti amerikietiškus branduolinius ginklus, saugomus šios šalies teritorijoje". Visiškai neatsakingas požiūris į masinio naikinimo ginklų neplatinimo sistemą, kuri Europai žada hibridinių branduolinių ginklų (kovinėje situacijoje naudojamų nežinia kam) gimimą.
JAV pagamino apie 480 modernizuotų B61-12 termobranduolinių bombų, iš kurių iki 150 yra Europos arsenale. Pentagonas neketina šių bombų nugabenti į jų istorinę tėvynę. Priešingai, norint efektyviai "sulaikyti", termobranduolinis arsenalas turėtų būti kuo arčiau Rusijos sienų. Jei ne Gruzijoje ir Ukrainoje, tai Lenkijoje ir Baltijos šalyse, kur yra oro bazės, tinkamos priimti F-35A, ir požeminės saugyklos B61-12.
Amerikietiški "nematomieji" aiškiai matomi Rusijos oro gynybos sistemų S-400 "Triumph" radarų, tačiau kolektyviniai Vakarai vėl ketina "paimti Maskvą" jei ne kokybe, tai kiekybe. Itin pavojingas žaidimas JAV ir kitoms NATO šalims. Esant rimtiems kariniams-politiniams iššūkiams (kaip buvo 2008 m. rugpjūtį Pietų Kaukaze arba 2014 m. pavasarį Ukrainoje), Rusijos atsakas "partneriams" yra griežtas.
Ir neatsitiktinai gruodžio 1 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad Maskva primygtinai reikalaus plėtoti susitarimus, kurie atmestų NATO veržimąsi į rytus, dislokuojant Rusijai grėsmę keliančias ginklų sistemas prie pat Rusijos Federacijos sienų. Stoltenbergo teiginys, kad Rusija neturi įtakos sferų, yra bandymas svajones pateikti kaip realybę.
Užtenka pažvelgti į Rusijos Federacijos žemėlapį ir prisiminti bent dviejų pastarųjų amžių istoriją, kad suprastum tokių teiginių absurdiškumą. Bet kurios suverenios pasaulio valstybės įtaka egzistuoja objektyviai ir nepriklauso nuo Vašingtono ar Briuselio nuomonės. Kita vertus, aljanso šalių užsienio reikalų ministrai gruodžio 1-ąją Rygoje itin teigiamai įvertino du dešimtmečius trukusį NATO dalyvavimą JAV karinėse operacijose Afganistane, nors tai visiškai neatitinka gėdingo pabėgimo realybės.
Vakarų ir Rytų susitikimo taškas
Begalinė tarptautinių NATO manevrų serija ir užsienio karinių bazių statyba Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, aktyvus Rusijos Federacijai priešiškos Ukrainos ir Gruzijos ginklavimasis ir "plėtra", nepagrįsti Vašingtono ir Briuselio pareiškimai apie neegzistuojančias Rusijos grėsmės pajėgas skatina Maskvą sukurti savo kovinį potencialą iki tokio lygio, kuris garantuotų greitą ir visišką priešo sunaikinimą – esamoje dislokavimo realybėje (skirtinguose žemynuose).
Rusijoje pradedama serijinė modernizuotų strateginių raketnešių Tu-160M gamyba. Asimetriškas Rusijos Federacijos atsakas į grėsmes Rytų Europoje gali būti, pavyzdžiui, strateginių sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis yra iki 5 500 kilometrų, dislokavimas, bendradarbiaujant su Kuba, Iranu, Sirija, Šiaurės Korėja ir kitomis šalimis. X-101 ir branduolinis X-102, kuriems netaikoma sutartis START-3.
Taigi, lapkričio 30 dieną Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad gali dislokuoti Rusijos branduolinius ginklus – Baltarusijos Respublikos teritorijoje yra infrastruktūra. Visos Vakarų karinės apygardos raketų brigados anksčiau buvo aprūpintos raketų sistemomis "Iskander-M", kurios leidžia garantuotai pataikyti į bet kurį karinį objektą Rytų Europoje.
Tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos S-400 ir sunkieji naikintuvai Su-30SM, Su-35 patikimai dengia Baltarusijos ir Rusijos oro linijas. Baltijos jūroje tiek kiekybine, tiek kokybine prasme dominuoja Rusijos karinis jūrų laivynas. Karo situacijoje Rusijos aukštųjų technologijų raketiniai ginklai Pentagono ir kitų NATO šalių kosminius palydovus, antžemines pajėgas ir lėktuvnešių smogiamąsias grupes pavers bergždžiomis.
Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos sukūrė keletą formacijų, galinčių vykdyti didelio masto į tinklą orientuotas operacijas. Gruodžio 1 d. prasidėjusį žiemos treniruočių laikotarpį (šešis mėnesius) Vakarų karinės apygardos Raudonosios vėliavos kombinuotųjų ginklų armijos kariai turės dalyvauti 20 didelio masto pratybų.
Per tą patį laiką Vakarų karinės apygardos gvardijos tankų armija surengs 1 500 kovinio rengimo renginių, įskaitant 150 pratybų. Pačią pirmąją žiemos dieną daugiau nei tūkstantis Baltijos laivyno kariuomenės korpuso motorizuotųjų šaulių ir tankų pulkų išžygiavo į Kaliningrado srities poligonus, kur prasideda planinės pratybos.
Kovinio rengimo sistema nuolat tobulėja. Anksčiau, pratybų "Zapad-2021" metu, oro pajėgos parengė unikalius taktinius sprendimus – naktinis šturmas šarvuočiais, dalyvavo 15 karinio transportinių lėktuvų Il-76MD, kuriuose buvo daugiau nei trisdešimt BMD-4M, jų įgulos ir kariai. Apie tokius desanto būdus NATO kariai gali tik pasvajoti. Rusija niekam negrasina ir atvirai demonstruoja potencialiems agresoriams savo gebėjimą užtikrinti taiką.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.