Dujų kainos Europoje sumažėjo beveik perpus, palyginti su spalio mėn. Tačiau blogiausia dar gali būti priešakyje. Atsargos saugyklose yra minimalios, o žiema jau atėjo. Pirmieji šalčiai padidins degalų ir elektros kainas, ir kai kurios šalys susidurs su energetine blokada, rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Tyla prieš audrą
Europos dujų rinkoje visą rudenį buvo karštymetis. Spalio mėnesį neatidėliotinos kainos viršijo istorinį rekordą, priartėjusios prie 2 000 dolerių už tūkstantį kubinių metrų žymės. Tai buvo susiję su mažu požeminių saugyklų užpildymu, ribota pagrindinių tiekėjų pasiūla ir didele suskystintų gamtinių dujų paklausa Azijoje.
Po to kaina nukrito ir lapkritį stabilizavosi žemiau tūkstančio dolerių (keturis kartus daugiau nei metų pradžioje) lygyje. Ažiotažas šiek tiek atslūgo, nes "Gazprom" pradėjo pumpuoti kurą į Europos požemines dujų saugyklas.
Tačiau tada pasirodė žinia, kad "Nord Stream-2" sertifikavimas sustabdytas. Tai reiškia, kad dujotiekio paleidimo laikas vėl keičiasi, ir žiemą galima nesitikėti jo.
Bus šalta
Europa tikrai nepasirengusi šaltiems orams. "Gas Infrastructure Europe" duomenimis, aktyvių dujų saugyklose yra 23,4 % (20,8 mlrd. kubinių metrų) mažiau nei pernai.
O žiema prognozuojama atšiauri. Taigi, elektros, dujų trūkumas ir atitinkamai staigus kainų šuolis yra neišvengiamas.
Pirmiausia, žinoma, kils gamtinių dujų kaina. "Saxo Bank" vyriausiojo investicijų direktoriaus Stino Jakobseno (Steen Jakobsen) prognozėmis, Europa susidurs su tokia energetikos krize, kokios nebuvo nuo 1973 metų. Tai liečia ir naftą. "Nenustebsiu, jei kotiruotės viršys 100 dolerių už barelį jau pirmąjį ketvirtį", — pažymi ekonomistas.
Jakobsenas kalba apie tobulą audrą. "Kas bus su kainomis toliau? Jos, žinoma, dar labiau kils", — tikina jis.
"Gazprom" situacijos specialistas taip pat nelaiko stabilia.
"Vis dėlto, atsižvelgiant į požeminių dujų saugyklų veiksnį ir prasidėjusį šildymo sezoną Europoje ir Azijoje, išankstinių dujų sutarčių kainos artimiausiais mėnesiais nerodo reikšmingo kainų mažėjimo", — sakė koncerno atstovas Aleksandras Ivanikovas.
Kol kas repeticija
Energijos šaltinių kainų kilimas dar prieš žiemą smogė pramonei ir vartotojams. Didžiojoje Britanijoje nemažai įmonių sumažino gamybą ir paprašė vyriausybės pagalbos.
Prancūzijoje elektros tarifai yra didžiausi nuo 2012 metų. Branduolinė energija nepadengia poreikių.
Atominės elektrinės nesusidoroja, nes dėl pandemijos buvo atidėta kai kurių reaktorių techninė priežiūra. O valdžia nusprendė uždaryti anglimi kūrenamas elektrines. Praėjusią žiemą namų ūkiai buvo raginami mažinti elektros suvartojimą piko metu. Dabar jų laukia įtampos kritimai tinkle ir dviejų valandų atjungimai.
Be to, kaip pažymėjo "Bloomberg", tai tik pranašas to, kas gali nutikti krentant temperatūrai. Gali būti, kad tarp šalių gali kilti įtampa dėl tiekimų apsaugos priemonių. Paprastiems vartotojams gresia planiniai elektros energijos tiekimo atjungimai.
Europą nervina tai, kad Rusijos įmonė ir toliau tiekia tiksliai tiek dujų, kiek numatyta sutartyse. Todėl energetikos pramonė neturi kito pasirinkimo, kaip tikėtis paklausos mažėjimo, pažymi "Rystad Energy" analitikas Fabianas Rioningenas (Fabian Rønningen).
Žibalo į ugnį įpila "omikron" padermė. Kyla dar viena koronaviruso banga.
Energetinė blokada
Padėtis gali paaštrėti tiek, kad kai kurios šalys, pirmiausia turtingosios, ims traukti antklodę ant savęs.
"Bloomberg" analitikai anksčiau aprašė du galimus įvykių raidos scenarijus. Jei deficitas padidės, Europos vyriausybės gali apriboti gamtinių dujų ir elektros pardavimą kitiems regionams. Kitas, ne toks ekstremalus variantas: dujos ir elektra iš neturtingų šalių bus nukreipiamos į turtingas šalis, tokias kaip Vokietija.
"Jei labai atšals, Europoje bus tokie pokalbiai: "Turiu dujų ir ketinu imtis skubių priemonių — dviem savaitėms uždrausti eksportą", — prognozuoja Italijos energetikos infrastruktūros bendrovės "Snam" generalinis direktorius Marko Alvera (Marco Alverà).
Kol kas tokių pareiškimų nebuvo, tačiau pirmieji ženklai yra. Pavyzdžiui, dar spalį Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius perspėjo apie galimą elektros eksporto sustabdymą, kad "žmonėms būtų šilta jų namuose". O Prancūzija pagrasino apriboti tiekimą Britanijos Normandijos saloms dėl ginčo dėl žvejybos zonų.
Blokuoti eksportą neleidžia energetinio solidarumo principai. Dėl to ES šalys gali atsidurti sunkioje padėtyje. Energetikos krizės sąlygomis ginčai neišvengiami. Netrukus paaiškės, kas iš europiečių yra pasiruošęs užsitraukti antklodę ant savęs, kad neprarastų šviesos ir šilumos.
Maskva leido suprasti, jog padės Europai, padidins siurbimą, kad stabilizuotų rinką. Tačiau kiek dujų Rusija atsiųs gruodį, kol kas nežinoma. "Nord Stream-2" paleidimas išspręstų energijos krizę. Tačiau Vokietija — didžiausia energijos ir žaliavų importuotoja — matyt, mano, kad šią žiemą žemynui dujų nelabai reikia.