Pagrindinė tema – Ukraina. Vakar šalys tvirtai išdėstė savo pozicijas: Kremlius priminė apie raudonas linijas, Baltieji rūmai – apie "visapusiško priemonių paketo" rengimą Rusijai atremti, rašo RIA Novosti autoriai Tatjana Mišina ir Dmitrijus Jermakovas.
Jokios tiesioginės transliacijos
Susitikimas prasidės apie 18 val. Maskvos laiku. Prezidentai kalbėsis nuotoliniu būdu. Tiesioginės transliacijos per TV kanalus nebus.
"Bus parodyti pirmieji kadrai. Bet, žinoma, tik pirmieji. Visas pokalbis vyks uždaru režimu", – žurnalistams aiškino Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Pokalbis turėtų būti "pakankamai išsamus ir ilgas". Tačiau pareiškimų apie rezultatus nebus. Vienas iš Maskvos prioritetų yra išanalizuoti, "kaip įgyvendinami Ženevoje pasiekti susitarimai". Putinas ir Baidenas aptars dvišalius santykius, "kurie ir toliau tebėra apgailėtini", kalbės apie situaciją Ukrainoje, NATO plėtrą ir su tuo susijusias pastarojo meto Rusijos lyderio iniciatyvas.
Gruodžio 1 d. Putinas pasiūlė surengti esmines derybas dėl teisinių garantijų, kad aljansas nesiplės. Jis atkreipė dėmesį į didėjančią įtampą prie vakarinių sienų ir "patikimų ir ilgalaikių saugumo garantijų" būtinybę – būtent rašytinių. Nes žodinių vakarų šalys nesilaiko.
"Tikiuosi, kad niekam nekils minčių peržengti vadinamąją raudoną liniją Rusijos atžvilgiu. O kur ji bus, kiekvienu konkrečiu atveju spręsime patys", – toje pačioje kalboje pabrėžė Putinas.
Gruodžio 3 d. Baidenas, prieš išvykdamas savaitgaliui į Kemp Deividą, žurnalistams sakė, kad "nepripažįsta niekieno raudonų linijų": "Mes jau seniai žinojome apie Rusijos veiksmus, manau, mūsų laukia ilgas pokalbis".
Vėliau Baltųjų rūmų atstovė Džen Psaki patikslino, kad prezidentai aptars kibernetinį saugumą ir strateginį stabilumą, taip pat regionines problemas. Baidenas planuoja pabrėžti "JAV susirūpinimą dėl Rusijos karinės veiklos pasienyje su Ukraina". Jis įsitikinęs, kad invazija – reali.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina tapo opiausia dvišalių santykių problema. Maskva įsitikinusi, kad Kijevas neketina laikytis Minsko susitarimų.
"Reikia priversti, – sako užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. – Normandijos formatas kaip tik tam ir buvo sukurtas, tačiau Berlynas ir Paryžius vis dar vilkina savo įsipareigojimus".
Kijevo atstovai teigė esą nesaistomi Minsko susitarimų, jiems pavyko "nulipti nuo šio kabliuko". Tuo tarpu humanitarinė padėtis Donbase tik blogėja. Pentagonas ne kartą nurodė, kad atidžiai stebi Rusijos karių skaičių prie sienos. Jungtinės Valstijos su savo sąjungininkėmis Europoje rengia "visapusį priemonių paketą", kad Rusija negalėtų įsiveržti į Ukrainą.
Anksčiau Valstybės departamentas perspėjo, kad agresijos atveju bus priimtos "precedento neturinčios" sankcijos. Vakarų žiniasklaida apie išaugusią įtampą pasienyje kalba nuo spalio mėnesio. Maskva priminė: karinės technikos ir kariuomenės dalinių judėjimas šalies teritorijoje yra Rusijos vidaus reikalas.
Vadovų susitikimo išvakarėse "Financial Times" išsamiai aprašė, kaip JAV kelias savaites įtikinėjo Europos Sąjungą, kad Rusija ketina įsiveržti į Ukrainą. Baltieji rūmai informaciją apie "tariamus Kremliaus ketinimus" išplatino 29 NATO sąjungininkėms dvišaliuose ir kolektyviniuose susitikimuose bei ES diplomatiniais kanalais.
Tuo tarpu kai kurios Europos sąjungininkės, pavyzdžiui, Vokietija, buvo skeptiškos. Neįvardijamas Europos pareigūnas žurnalistams prisipažino nustebęs: amerikiečiai pamatė tai, ko nematė ES. Jie išreiškė nuomonę, kad Rusija nesiims jokių agresyvių žingsnių, "jei nebus provokuojama". Tačiau Amerikos žvalgybos duomenys privertė persvarstyti šią poziciją, teigia "Financial Times".
Taigi, remdamasis neįvardytais šaltiniais, vokiečių laikraštis "Bild" paskelbė invazijos į Ukrainą schemą, kurią Rusija tariamai rengia 2022 metų pradžioje. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova atkreipė dėmesį į tai, kad aukščiau esančiame žemėlapyje yra ne Lvovas, o Lembergas. Šiuolaikine vokiečių kalba šis miestas vadinamas Lwiw. Antrojo pasaulinio karo metais buvo naudojamas austrų-vengrų toponimas Lembergas. "Taigi, iš kokio žemėlapio piešė vokiečių žurnalistai?" – paklausė Zacharova.
Žvelgiant į Pekiną
Baideno administracija stiprina NATO, didina vidinę drausmę. Tai ypač pastebima akivaizdžiai pasimetusios Donaldo Trampo komandos darbo rezultatų kontekste, pažymi IMEMO RAN Šiaurės Amerikos studijų centro mokslininkas Sergejus Kislicynas. Aljansas gilinsis į nekarines sritis, ypač į kibernetinį saugumą, kurį daugiausia lėmė konfrontacija su Pekinu, o ne su Maskva.
"Tačiau Rusijos ir Amerikos santykiuose vargu ar įmanomas bet koks karinis-politinis dialogas. Europos sąjungininkai tikrai džiaugiasi, kad amerikiečiai sugrįžo, o Briuselis nėra suinteresuotas Rusijos dalyvavimu", – sako jis.
Europos karinės integracijos struktūros dar 2020 m. išsprendė trečiųjų šalių prieigos prie potencialiai su gynyba susijusių tyrimų projektų klausimą, o 2021 metais JAV įstojo į vieną iš karinio mobilumo projektų Europoje, rodėl Baideno administracija vargu ar gali suteikti garantijas dėl NATO nesiplėtimo.
"Didelis dėmesys Ukrainai – tai amerikiečių noras didinti savo įtaką visoje posovietinėje erdvėje", – tęsia ekspertas.
Čia vėlgi Vašingtonas konkuruoja su Pekinu. Nors interesų konfliktas su Rusija yra ir tuose regionuose, kurių Kinijos ekonomika dar nepasiekė.
"Pagrindinė ankstesnių Putino ir Baideno derybų sėkmė yra pozicijų dėl START-III derinimas. Tačiau greičiausiai naujoji sutartis labai skirsis nuo dabartinės. Amerikiečiai stengsis išplėsti sąlygas sau palankiu būdu – vėlgi, atsižvelgiant į karinę strategiją ir Kinijos stiprinimą. Dialogas nustoja būti dvipusis", – patikslina Kislicynas.
Praėjo šeši mėnesiai
Pirmasis Putino ir Baideno susitikimas įvyko birželio 16 dieną Ženevoje. Buvo priimtas pareiškimas dėl strateginės ginklų kontrolės. Jie nerengė bendros spaudos konferencijos, kiekvienas kalbėjosi su savo žurnalistų būriu. Tada Vladimiras Putinas prabilo apie susitarimą grąžinti ambasadorius į Maskvą ir Vašingtoną (Anatolijus Antonovas "konsultuotis" išvyko kovo mėnesį, Džonas Salivanas su tokia pat formuluote – balandį).
Dvišaliuose santykiuose susikaupė "daug kamščių", tačiau šalys nusiteikusios ieškoti sprendimų. Baidenas mano, kad "paskutinis dalykas, kurio jis nori, yra šaltasis karas". Tačiau apie tikrus šio susitikimo rezultatus galima spręsti po šešių mėnesių, pabrėžė Amerikos vadovas.
"Šie šeši mėnesiai jau už nugaros. Matome, kad dialogas, nors ir minimalus, vis dar vyksta tarp karinių padalinių, palaikomi ryšiai generalinio štabo lygmeniu. Ir globaliais klausimais, pavyzdžiui, kibernetinis saugumas. Yra ir šiokia tokia pažanga teikiant humanitarinę pagalbą Sirijoje: JAV tiekia ją už kurdų ir Turkijos kontroliuojamos teritorijos." – sako Aleksejus Davydovas, Artimųjų Rytų studijų centro tyrėjas.
Galbūt tempas galėtų būti kitoks, tačiau Baideną sulaiko opozicija – respublikonai, priduria šaltinis. O prezidento reitingas nuo inauguracijos nukrito iki minimumo: lapkritį – 41 procentas (buvo 56).
"Net jei abiem pusėms bus pasiektas koks nors palankus susitarimas, opozicija greičiausiai stengsis viską pateikti neigiamai. Pavyzdžiui, jis paskelbs Baltųjų rūmų silpnumą valdant demokratams, apkaltins Baideno administraciją bandymu gauti taškų per tarpinius Kongreso rinkimus", – sakė ekspertas.
Sėkmė galima pasiekti sprendžiant konsulinius klausimus. Balandį iš Vašingtono buvo išsiųsta dešimt Rusijos diplomatų. Maskva sureagavo simetriškai ir įtraukė JAV į priešiškų šalių sąrašą, uždrausdama ambasadai samdyti vietinius darbuotojus. Spalį amerikiečiai pareikalavo, kad 55 mūsų diplomatai grįžtų į tėvynę. Kremlius grasina naujais išsiuntimais, tačiau Užsienio reikalų ministerija vis tiek pasiūlė Baltiesiems rūmams atkurti situaciją ir pradėti nuo nulio. Toks geros valios gestas yra įmanomas, mano Kislicynas. Kalbant apie teigiamus pokyčius politikoje ir ekonomikoje, kol kas tam nėra sąlygų.
Juolab, kaip pabrėžė Valstybės departamentas, tiesioginio aukščiausių pareigūnų pokalbio niekas negali pakeisti – labai svarbu, kad vadovai pasikalbėtų ir išgirstų vieni kitus. Bent jau šiuo atveju šalių požiūris sutampa.