VILNIUS, gruodžio 10 — Sputnik. Į Lietuvą grįžti svarstantys emigrantai labiausiai nuogąstauja dėl blogesnės finansinės padėties ir darbdavių požiūrio, praneša Tarptautinė migracijos organizacija (IOM).
Socialinio tyrimo duomenimis, pablogėjusi šeimos finansinė situacija (58 proc.), nepagarbus darbdavių požiūris į darbuotojus (53 proc.) bei žmonių bendravimo būdas Lietuvoje (50 proc.) yra pagrindiniai užsienyje gyvenančių lietuvių nuogąstavimai svarstant apie grįžimą į gimtąją šalį.
Šalia tokių nuogąstavimų yra ir viena labai svarbi priežastis, traukianti sugrįžti – net 76 proc. apklaustųjų teigė, kad gyvendami Lietuvoje jaustųsi geriau, nes čia gyvena jų draugai ir artimieji.
IOM koordinuojamo projekto "Renkuosi Lietuvą" vadovė Jovita Sandaitė pastebi ir tai, jog dauguma darbingo amžiaus emigrantų mano, kad užsienyje įgytą darbinę patirtį galėtų sėkmingai panaudoti ir Lietuvos darbo rinkoje.
Ekspertų vertinimu, kartais grįžtantieji net per daug nuogąstauja dėl suprastėsiančios šeimos finansinės padėties – Lietuvoje atlyginimai išties mažesni, bet mažesnės ir pragyveno išlaidos, tad grįžusieji netrunka tai pajausti. Kitos svarbios sritys – būstas, darbas ir vaikų sėkminga (re)integracija į lietuvišką švietimo sistemą.
Tyrimą atlikusios bendrovės "Spinter tyrimai" vadovo Igno Zoko teigimu, emigrantai labai vertina turimą daugiakultūrinę aplinką ir pasaulietišką bendravimą Vakarų šalyse. Tai yra bene svarbiausias nematerialus dalykas, kurio, migrantų manymu, jie netektų grįžę į Lietuvą. Tačiau nereikia pamiršti, kad dauguma išvykusių grįžta į jau jiems pažįstamą sociumą, čia turi artimųjų ir draugų, todėl bendravimo skirtumai pernelyg nesijaučia.
Specialistai pastebi, kad daugiau problemų gali kilti grįžus kartu su užsieniečiu gyvenimo partneriu. Tokiu atveju sėkmingai (re)integracijai svarbu atlikti "namų darbus" dar iki grįžimo: įvertinti ar naujoje aplinkoje bus kalbančių partneriui suprantama kalba, kokios jo ar jos įsidarbinimo galimybės, ar gyvenamojoje vietoje yra bent nedidelė partnerio(-ės) gimtąja kalba kalbančių ar kitaip kultūriškai artimų žmonių bendruomenė.
Gyvenamosios vietos, įsidarbinimo ir vaikų (re)integracijos klausimai yra glaudžiai tarpusavyje susiję – grįžtant į gimtuosius rajonus emigrantams dažniausiai nekyla didesnių klausimų dėl būsto, nes dažnai jį jau turi arba gali įsigyti iš turimų santaupų, tačiau rajonuose siauresnės darbo pasirinkimo galimybės. Didmiesčiuose – priešingai, lengviau rasti pageidaujamą ir geriau apmokamą darbą, tačiau sunkiau įsigyti būstą, juolab, kad neturint stabilių pajamų istorijos Lietuvoje, gali kilti sunkumų gaunant būsto paskolą.
Be to, Lietuvoje yra daug atskirų sėkmingų vaikų integracijos į švietimo sistemą projektų ir iniciatyvų, tačiau išbaigto sisteminio grįžusių vaikų (re)integravimo modelio Lietuvoje dar nėra, todėl ruošiantis grįžti svarbu iš anksto pasidomėti vaikų (re)integravimo galimybėmis.
Sociologas Zokas atkreipia dėmesį į kitą emigrantų įvardijamą problemą – biurokratiją, kurią kaip vieną iš grįžimą stabdančių dalykų įvardijo 36 proc. apklaustųjų. Nors Lietuvos biurokratinės sistemos sudėtingumą linkę neigiamai vertinti tiek emigrantai, tiek tėvynėje gyvenantys lietuviai, ekspertai pažymi, kad valstybių be biurokratijos nėra, tad keičiant rezidavimo šalį, reikia nusiteikti tam tikriems biurokratiniams nepatogumams.