VILNIUS, gruodžio 11 — Sputnik. Net 42 proc. lietuvių šiuo metu norėtų pakeisti savo būstą, o 15 proc. iš jų jau turi konkrečių planų tai įgyvendinti, praneša "Swedbank" spaudos tarnyba.
Keisti būstą lietuvius skatina įvairios priežastys: ieško modernesnio, komfortiškesnio varianto, traukia tylesnė ir strategiškai patogesnė lokacija, o šįmet išryškėjo nauja tendencija − vis labiau domina didesnis energinis naudingumas ir galimybė sumažinant būsto išlaikymo išlaidas.
Palyginus su 2019 metais, planuojančiųjų per artimiausius kelerius metus pakeisti būstą skaičius išaugo trečdaliu.
Tuo tarpu penktadalis (20 proc.) ketinančių persikelti į individualų namą yra 25–34 m. amžiaus sulaukę asmenys.
Ekonomiškesniu būsto variantu dažniau domisi 35–55 m. amžiaus apklaustieji, būsto modernumas ir kokybė labiausiai rūpi 45–54 m. sulaukusiems gyventojams.
"Swedbank" duomenimis, 4 proc. lietuvių pageidautų dabartinį būstą keisti į mažesnio ploto būstą.
Išvystyta infrastruktūra yra svarbesnė didmiesčių gyventojams, tuo metu bendrai šalies mastu šiam aspektui teikiama mažesnė reikšmė.
Kas dešimtas vilnietis pirmenybę teikia aukštesnės kokybės namams, tylesnei gyvenamajai aplinkai ir strategiškai patogesnei lokacijai. Tuo metu Kauno gyventojai naujus namus renkasi pagal ekonominį naudingumą, o klaipėdiečiai linkę pirmiausia kraustytis į aukštesnės kokybės būstą.