VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Britų mokslininkai ištyrė 2017 metais Fenstantono kaime (Kembridžšyro grafystė) aptiktus žmogaus palaikus ir padarė išvadą, kad jam buvo įvykdyta mirties bausmė nukryžiuojant, praneša leidinys "Daily Mail".
Kalbama apie 170 centimetrų ūgio ir 25-35 metų žmogaus skeletą, į kurio kulną buvo įkalta geležinė vinis. Radioaktyviosios anglies tyrimas parodė, kad jis mirė tarp 130-337 metų mūsų eroje — Romos imperijos valdymo laikais šiuolaikinės Anglijos teritorijoje.
Šalia kūno buvo aptikti medinės konstrukcijos fragmentai. Šis radinys, pasak mokslininkų, yra pirmasis žmogaus nukryžiavimo Jungtinėje Karalystėje įrodymas.
"Tiesą sakant, tai pirmas kartas, kai archeologinių darbų metu radome fizinių nukryžiavimo įrodymų", — komentavo kasinėjimų vadovas Deividas Ingemas (David Ingham).
Nors dažniausiai ši egzekucija siejama su krikščionybe, archeologai nemano, kad šiuo atveju yra koks nors ryšys su religija. Po tyrimų jie priėjo prie išvados, kad vergas buvo nukryžiuotas ne ant kryžiaus, o ant kokios nors kitos konstrukcijos.
Tokią išvadą mokslininkai padarė po to, kai skelete nerado kitų vinių. Be to, gali būti, kad lentos buvo dvi: prie vienos jis buvo prikaltas, o prie kitos pririštas.
Anot archeologų, per kulną einanti vinis greičiausiai buvo skirta tiesiog vergui imobilizuoti, bet ne jo svoriui atlaikyti. Už ką jam buvo skirta tokia bausmė, kol kas išsiaiškinti nepavyko.
"Daily Mail" pažymi, kad senovės Romoje nusikaltėliams, valstybės priešams, piratams, vergams ir kitiems žemą socialinį statusą turintiems žmonėms mirties bausmė dažniausiai buvo vykdoma nukryžiavimu. O dar Romos įstatymai numatė: jei vienas iš vergų nužudo savininką, visi to asmens vergai, įskaitant moteris ir vaikus, taip pat turi būti nubausti mirtimi.
Nukryžiavimas buvo pagrindinė mirties bausmės forma Romos imperijoje, kol ji uždrausta Konstantino Didžiojo laikais (306–337 m.).