VILNIUS, gruodžio 13 — Sputnik. Po COVID-19 daugelis žmonių kreipiasi į gydytojus dėl greito širdies ritmo, papasakojo kardiologė, medicinos mokslų kandidatė Asijat Chačirova. Interviu Sputnik radijui ji įvardijo sutrikimo priežastį ir būdą, kaip sumažinti krūvį širdžiai.
Žmonių, persirgusių koronavirusine infekcija, širdies susitraukimų dažnis gali pastebimai padidėti, daugelis pacientų tuo skundžiasi, pažymėjo Chačirova. Širdžiai tenka plakti greičiau, kad nusilpusiame organizme kraujas intensyviau cirkuliuotų, paaiškino ji.
"Po ligos bet koks fizinis aktyvumas, net ir minimalus, labai pagreitina pulsą. Reikalas tas, kad organizmas yra nusilpęs, o norint papildyti cirkuliuojančio kraujo tūrį, širdis turi greičiau susitraukti. Taip atsitinka po visų ūminių kvėpavimo takų virusinių infekcijų, taip pat po COVID-19. Po koronaviruso bangos į mano kliniką atvyko minia žmonių su greitu pulsu, daug pasveikusių žmonių tuo skundėsi", — pasakojo Chačirova.
Širdies susitraukimų dažnis nuo 60 iki 90 dūžių per minutę laikomas normaliu. Jei pulsas ilgą laiką viršys šį rodiklį, apkrova širdžiai bus per didelė, pridūrė kardiologė. Anot jos, tai gali sukelti "sistemos susidėvėjimą".
"Tai galima palyginti su automobilio varikliu, ten greitis neturi nukristi nuo skalės, kad nesusidėvėtų sistema. Jei širdis visada dirba dideliu greičiu, tada ji susidėvi greičiau", — pasakė Chačirova.
Pacientai, persirgę COVID-19, turėtų imtis tam tikrų priemonių, kad liga nesukeltų papildomų komplikacijų širdyje, tęsė ji.
"Po ligos reikia palaukti, kol atsistatys visos organizmo funkcijos. Tam padeda miego ir poilsio režimo laikymasis, tinkama mityba. Taip pat reikėtų vengti bet kokių fizinių apkrovų, kad nebūtų aukštą širdies susitraukimų dažnį provokuojančių veiksnių", — perspėjo gydytoja.
Vienintelis patikrintas būdas sumažinti riziką užsikrėsti koronavirusine infekcija ir užkirsti kelią sunkioms ligoms — tai vakcinacija.